PISA 2025: Lietuva pakilo į 12 vietą, bet ne dėl proveržio

Mokiniai klasėje prie suolų PISA tyrimų rezultatų pristatymo fone Lietuvoje

Lietuva pagal PISA 2025 matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų rezultatų vidurkį Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą, tačiau tai nereiškia, kad mokinių gebėjimai reikšmingai pagerėjo. LRT, remdamasi EBPO duomenimis, atkreipia dėmesį, kad vietą lentelėje daugiausia pakeitė didesnis kitų šalių rezultatų smukimas. Mokykloms ir šeimoms dabar svarbiausia vertinti ne vien reitingą, bet ir pačius balus bei atotrūkį nuo Estijos.

Ką rodo PISA 2025 skaičiai Lietuvai

PISA tyrimas vertina penkiolikmečių gebėjimus taikyti žinias realiose situacijose. Pagrindinės sritys yra matematika, skaitymas ir gamtos mokslai. Šių sričių vidurkis naudojamas šalims palyginti, tačiau vieta reitinge priklauso ne tik nuo Lietuvos rezultato, bet ir nuo kitų valstybių pasiekimų.

LRT skelbia, kad Lietuvos gamtos mokslų rezultatas 2006 ir 2025 metais buvo toks pats – 488 taškai. Tai svarbi detalė: aukštesnė vieta Europoje savaime nepatvirtina ilgalaikio mokymosi proveržio. Jei kitų šalių mokinių rezultatai mažėja sparčiau, Lietuva gali pakilti lentelėje net ir išlaikydama panašų rezultatą.

Rodiklis PISA 2025 duomenys
Lietuvos vieta Europoje pagal trijų sričių vidurkį 12-a vieta
Ankstesnė Lietuvos vieta Europoje 20-a vieta
Lietuvos gamtos mokslų rezultatas 2006 m. 488 taškai
Lietuvos gamtos mokslų rezultatas 2025 m. 488 taškai

Kodėl vieta lentelėje skiriasi nuo mokinių balo

Reitingo vieta yra santykinis rodiklis. Ji atsako į klausimą, kaip Lietuva atrodo kitų dalyvaujančių šalių kontekste konkrečiu tyrimo ciklu. Balas parodo mokinių pasiekimų lygį pagal vienodą tarptautinio tyrimo skalę.

Todėl dvi išvados gali būti teisingos vienu metu: Lietuva pakilo iš 20-os į 12-ą vietą, o jos mokinių gebėjimai per ilgą laikotarpį beveik nepasikeitė. Vertinant švietimo pažangą būtina žiūrėti į balų pokytį, mokinių pasiskirstymą pagal pasiekimų lygius ir skirtumus tarp socialinių grupių, o ne tik į vietą lentelėje.

EBPO nurodo, kad PISA 2025 rezultatai paskelbti 2026 m. rugsėjo 8 d. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. penkiolikmečių iš 91 šalies ir ekonomikos. Lietuvos duomenys atitiko tyrimo kokybės standartus, todėl juos galima naudoti tarptautiniams palyginimams.

PISA 2025: Lietuva pakilo į 12 vietą, bet ne dėl proveržio

Estijos pranašumas išlieka reikšmingas

Nors Lietuvos vieta Europos reitinge pagerėjo, nuo Estijos mokinių Lietuva vis dar atsilieka iki dviejų mokymosi metų visose pagrindinėse srityse. Šis palyginimas šeimoms ir mokykloms gali būti informatyvesnis už bendrą vietą lentelėje, nes rodo skirtumą tarp dviejų artimų regiono švietimo sistemų.

Atotrūkis nebūtinai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos mokinys mokosi prasčiau už kiekvieną Estijos mokinį. Tai apibendrintas skirtingų mokinių grupių rezultatų palyginimas. Vis dėlto jis rodo, kad vien reitingo pagerėjimo nepakanka kalbant apie konkurencingumą regione.

Ką PISA rezultatai reiškia šeimoms ir mokytojams

Tėvams šie duomenys nėra priežastis vertinti vaiką pagal šalies reitingą. PISA nėra individualus mokinio egzaminas ir nepasako, kokį pažymį turėtų gauti konkretus vaikas. Rezultatai labiau padeda suprasti bendras tendencijas: ar mokiniai geba pritaikyti žinias, spręsti problemas ir suprasti informaciją.

Mokytojams svarbu atkreipti dėmesį į užduotis, kuriose reikia ne atkartoti formulę ar faktą, o paaiškinti, palyginti ir pagrįsti atsakymą. Politikos formuotojams PISA 2025 turėtų būti pagrindas vertinti, kodėl Lietuvos balai ilgainiui nedidėja, kaip mažinti mokinių skirtumus ir kokios priemonės padėtų sumažinti atotrūkį nuo Estijos.

Toliau verta stebėti ne tik kitus reitingus, bet ir išsamesnius EBPO bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paaiškinimus apie Lietuvos mokinių pasiekimų lygius, socialinius skirtumus ir atskirų sričių rezultatus. Būtent šie duomenys parodys, ar aukštesnė vieta taps realaus mokymosi pagerėjimo pradžia.

Šaltinis: LRT

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija rengia informaciją apie valstybės ir savivaldybių teikiamas paslaugas, jų prieinamumą, pokyčius bei gyventojams svarbias procedūras. Tikriname faktus pagal oficialius šaltinius, aiškiai atskiriame informaciją nuo vertinimų ir siekiame, kad kiekvienas tekstas būtų tikslus, suprantamas bei atsakingas visuomenei

Daugiau istorijų