Klaipėdoje keliama diskusija dėl AI turinio žymėjimo
Lietuvoje diskusijos dėl ES AI Act ir dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio žymėjimo pirmiausia paliečia kūrėjus bei įmones, kurios tokią medžiagą skelbia viešai. Dizaino studijų įkūrėjas Tomas Bičkus savo komentare teigia, kad dalis reakcijų į būsimus reikalavimus yra neproporcingos, o dėmesys krypsta į techninį turinio žymėjimą, ne į kūrybos vertę.
Autorius, VDA Klaipėdos fakulteto studentas, rašo, kad socialiniuose tinkluose daugėja nerimo dėl AI vaizdų, muzikos ir tekstų naudojimo. Jo vertinimu, pavieniai vartotojai ir dalis verslų apie reglamentavimą dar nėra girdėję, todėl praktika žymėti sintetinį turinį gali skirtis.
Kūrybos ir algoritmo ribos
Bičkus kritikuoja požiūrį, kad algoritmu sukurtas rezultatas savaime prilygsta autoriniam kūriniui. Jis primena, kad pagal Lietuvos autorių teisių sistemą autoriumi laikomas fizinis žmogus, todėl vien AI sukurto turinio teisinė apsauga gali kelti klausimų.
Komentare taip pat pabrėžiama, kad AI įrankiai gali būti naudingi ribotoms ir aiškioms užduotims, tačiau jų atsakymai neturėtų būti laikomi savarankišku profesiniu ar estetiniu vertinimu. Autoriaus nuomone, sistema, siekianti įtikti naudotojui, gali pateikti argumentų net ir prieštaringai idėjai pagrįsti.
Ukrainos kultūros pavyzdys
Savo poziciją Bičkus sieja su karo Ukrainoje patirtimi: nutrūkus elektros tiekimui ar sutrikus ryšiui, kultūrinė veikla nesustojo. Jis nurodo menininkų darbą prie žvakių, muziką metro stotyse ir pastangas apsaugoti kultūros paveldą kaip pavyzdį, kad kūrybos vertė nepriklauso vien nuo technologinės infrastruktūros.
Komentaras parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą darbą apie dirbtinio intelekto reguliavimą ir jo grėsmes. Jame minimas VDA Klaipėdos fakulteto dekanas Martynas Lapas.
Šaltinis: BNS
Komentarai