Kai pjesę rašo DI, o studentai kalba apie nerimą: kaip keičiasi Lietuvos teatras
Fragmentiškame pjesės tekste du įsimylėjėliai keliauja iš viešbučio į mišką ir ten susiduria su įvairiais iššūkiais. Šią istoriją 2019 metais lietuviškai sugeneravo dirbtinio intelekto sistema, su kuria eksperimentavo Lietuvos ir Švedijos kūrėjų komanda. Jiems rūpėjo ne sukurti taisyklingą spektaklį, o patikrinti, ką technologija gali atskleisti apie žmogų ir visuomenę.
Šis eksperimentas įvyko dar prieš išpopuliarėjant „ChatGPT“. Šiandien DI kuriami tekstai, humanoidų pasirodymai ir skaitmeninės priemonės jau yra teatro aplinkos dalis. Tačiau technologijos – tik viena permainų pusė. Būsimieji Lietuvos teatro ir šokio kūrėjai vis atviriau renkasi nerimo, vienatvės, panikos atakų ir sudėtingų santykių temas.
Jaunųjų kūrėjų temos tampa asmeniškesnės
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Šokio ir teatro pedagogikos bakalauro programos dėstytojas, režisierius ir tarpdisciplininio meno kūrėjas Arnis Aleinikovas šiuos pokyčius stebi dirbdamas su studentais. Pasak jo, jauni žmonės atsineša kitokį gyvenimo tempą, kūrybinius interesus ir požiūrį, todėl dėstytojams taip pat tenka nuolat tikrinti savo žinias.

Aleinikovas atsargiai vertina bandymus visus jaunuolius apibūdinti kaip vienodą Z kartą. Studentų interesai, temperamentai ir kūrybinės kryptys pernelyg skirtingi, kad juos būtų galima sutalpinti į vieną apibrėžimą. Vis dėlto jis pastebi bendrą poslinkį: informaciją jauni žmonės gauna beveik akimirksniu, jų dėmesys ir interesai greitai kinta, tačiau kartu stiprėja nuoširdaus žmogiško ryšio poreikis.
Studentų darbuose atsiranda nerimas, panikos atakos, vienatvė ir obsesyvi meilė. Dėstytojo vertinimu, devyniolikmečiai nevengia kalbėti apie tai, kas jiems iš tikrųjų skauda, net jeigu tokios temos neatitinka stereotipinio supratimo apie jaunystę. Tam įtakos gali turėti ir studijų kryptis: menų pedagogiką dažnai renkasi jautrūs, kūrybiškai smalsūs bei savo patirtis analizuoti linkę žmonės.

Ribos tarp šokio, teatro ir pedagogikos nyksta
Maždaug pusė programos studentų pradeda studijas jau turėdami šokio patirties, o kiti labiau domisi teatru, tekstu arba aktorine raiška. Per ketverius studijų metus šios ribos ima nykti. Programą maždaug po lygiai sudaro teatro ir šokio dalykai, o šiuolaikiniame teatre daugėja judesio, šokio kūriniuose – teksto ir vaidybos elementų.
Todėl žmogus, ilgus metus pasirinkęs vieną meno formą, studijų metu gali atrasti kitą. Ne visi studentai iš karto planuoja tapti mokytojais: vieni nori vaidinti ar šokti, kiti – kurti meninius projektus, filmuotis lietuviškose produkcijose, dalyvauti „Erasmus“ programoje arba rinktis pedagoginį darbą. Aleinikovo požiūriu, pedagoginis išsilavinimas šių galimybių nesusiaurina – jis suteikia daugiau būdų pritaikyti kūrybinę patirtį.

Technologija tampa ne tema, o kūrybos priemone
2019 metų DI pjesės eksperimentas parodė vieną galimą technologijos vaidmenį teatre. Algoritmui nebuvo pavesta sukurti nuoseklios dramaturgijos ar „gero“ spektaklio. Kūrėjai tyrė patį technologijos pateikiamą rezultatą: jo netikslumus, fragmentiškumą ir netikėtai susiformavusią siužeto liniją.
Tai svarbus skirtumas vertinant DI naudojimą mene. Šaltinyje technologija pristatoma ne kaip savarankiškas kūrėjo pakaitalas, bet kaip eksperimentinis įrankis, leidžiantis kelti klausimus apie žmogų ir visuomenę. Kartu studentai ieško mišrių formų, kuriose tekstas, judesys, vaidyba ir skaitmeninės priemonės nebėra griežtai atskirti.
Ką šie pokyčiai reiškia žiūrovams
Artimiausio teatro kryptį šiandien formuoja ne vien naujos technologijos. Ne mažiau svarbu, apie ką nori kalbėti jauni kūrėjai ir kokio santykio jie ieško su publika. Greitai kintantis dėmesys skatina peržiūrėti meninę formą, o nerimo, vienatvės ir panikos atakų temos į sceną atneša atpažįstamas jaunosios kartos patirtis.
Žiūrovams tai gali reikšti susitikimą su kūriniais, kuriuose persipina šokis, teatras, tekstas ir technologiniai eksperimentai. Kūrėjams svarbiausia patvirtinta šių pokyčių pasekmė – ne būtinybė pasirinkti vieną discipliną, o galimybė studijų ir kūrybos metu atrasti individualų kelią. Straipsnis parengtas „Wordio“ redakcijos pagal BNS paskelbtą Vytauto Didžiojo universiteto pateiktą medžiagą.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias
Tekstas parengtas pagal BNS paskelbtą Vytauto Didžiojo universiteto medžiagą ir joje pateiktus Arnio Aleinikovo teiginius.
- Patikrinta eksperimento data – 2019 metai.
- Išlaikytas šaltinyje nurodytas ketverių metų studijų laikotarpis.
- DI pjesės siužetas ir eksperimento tikslas perteikti tik pagal pateiktą medžiagą.
- Ateities teiginiai atskirti nuo jau stebimų teatro ir studijų pokyčių.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-10 17:58
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai