Keisis beveik 40 % darbo įgūdžių: ko dar reikės vaikams?

Verslo redakcija 2026-10-05 09:17 3 min. skaitymo

Šviesiaplaukė moteris šviesiai žaliu švarku sukryžiuotomis rankomis stovi biuro fone su žaliais augalais.

Iki 2030 metų gali pasikeisti beveik 40 proc. pagrindinių gebėjimų, kurių šiandien reikia darbuotojams. Tai Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs“ tyrime pateiktas apklaustų darbdavių vertinimas, o ne pažadas, kad keturi iš dešimties dabar mokomų dalykų taps nereikalingi. Jis rodo, kodėl tėvams vis sunkiau rengti vaiką vienai aiškiai profesijai.

Šiuo skaičiumi savo komentarą apie vaikų ateitį grindžia SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė. Jos argumentas apima dvi sritis: vaikui reikės gebėjimo mokytis ir prisitaikyti, o santaupos gali suteikti daugiau pasirinkimo laisvės pradėjus savarankišką gyvenimą. Tai banko atstovės pozicija, todėl jos pateikiamą investavimo pavyzdį verta skaityti kaip galimo rezultato iliustraciją, ne kaip prognozę konkrečiai šeimai.

Ką iš tiesų rodo įgūdžių prognozė

Komentare nurodoma, kad „Future of Jobs“ tyrime apklausta daugiau kaip 1 000 darbdavių iš 55 ekonomikų. Jų vertinimu, sparčiausiai augs dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų, tinklų ir kibernetinio saugumo bei technologinio raštingumo kompetencijų poreikis. Kartu jie išskiria kūrybinį mąstymą, atsparumą, lankstumą, smalsumą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą.

Prognozė kalba apie darbo rinkos kryptį, o ne apie kiekvieno vaiko būsimą darbą. Iš jos negalima nustatyti, kuri profesija konkrečiam vaikui bus tinkamiausia ar kiek jis uždirbs. Tačiau tėvams ji padeda kitaip pažvelgti į ugdymą: vien išmokti dabartinei darbo vietai reikalingus įrankius gali nepakakti, jei per karjerą teks įgyti naujų gebėjimų ar keisti veiklos kryptį.

Technologijų plėtra tyrime minima kaip vienas iš verslo pokyčių veiksnių. Platesnę prieigą prie skaitmeninių technologijų 60 proc. apklaustų darbdavių įvardijo kaip tendenciją, kuri iki 2030 metų transformuos jų verslą. Šis skaičius nusako darbdavių lūkesčius dėl verslo, o ne dalį darbo vietų, kurios išnyks. Komentare svarstoma, kad gali atsirasti naujų profesijų, o dalis dabartinių gali išnykti, tačiau konkrečių profesijų ar jų skaičiaus šaltinis nepateikia.

Kodėl prie išsilavinimo pridedamos santaupos

Ruseckienė atkreipia dėmesį ir į ekonominį neapibrėžtumą. Pagal jos cituojamą tyrimą, pusė apklaustų įmonių vadovų tikisi, kad didėjančios pragyvenimo išlaidos reikšmingai paveiks jų verslą. Dar 42 proc. darbdavių mano, kad jų verslą transformuos lėtesnis ekonomikos augimas. Tai yra darbdavių lūkesčiai, o ne būsimų studijų, būsto ar kasdienio gyvenimo išlaidų apskaičiavimas.

Būtent šių išlaidų po 10 ar 15 metų komentaras ir neprognozuoja. Autorės teigimu, finansinis pagrindas gali padėti jaunam žmogui rinktis studijas, persikvalifikuoti, išbandyti verslo idėją arba neskubėti priimti pirmo darbo pasiūlymo. Santaupos nepanaikina neapibrėžtumo ir neužtikrina nė vieno iš šių pasirinkimų sėkmės. Jos gali sumažinti spaudimą sprendimą priimti vien dėl tuo metu turimų pinigų.

Toks požiūris nekeičia išsilavinimo reikšmės. Komentare žinios, gebėjimai ir patirtys siejami su galimybe prisitaikyti, o finansinis rezervas – su galimybe skirti tam laiko. Šeimai tai dvi skirtingos pasirengimo dalys: vaikas mokosi veikti besikeičiančiomis sąlygomis, o sukauptos lėšos gali praplėsti jo pasirinkimus tuomet, kai teks spręsti dėl studijų ar darbo.

Ką parodo 100 eurų per mėnesį pavyzdys

Investavimo laikui paaiškinti Ruseckienė pateikia skaičiavimą. Jei 12 metų kas mėnesį būtų investuojama po 100 eurų, o vidutinė metinė grąža siektų 10 proc., laikotarpio pabaigoje portfelio vertė galėtų būti apie 28 tūkst. eurų. Per tuos 12 metų įmokos sudarytų 14,4 tūkst. eurų; likusi iliustracinės vertės dalis priklausytų nuo pasiektos grąžos.

Komentare pateiktas ir ilgesnis scenarijus: jei pilnametystės sulaukęs jaunuolis portfelio neišleistų ir dar 20 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų, jo vertė galėtų priartėti prie 280 tūkst. eurų. Šis rezultatas remiasi tomis pačiomis pavyzdžio prielaidomis. Jis nėra garantuota suma: rinkos svyruoja, o faktinė grąža gali skirtis. Šaltinyje taip pat nepateikiamas individualus šeimos biudžetas, pagal kurį būtų galima spręsti, ar 100 eurų mėnesinė įmoka jai tinkama.

Autorė siūlo vertinti ir dabartinį vaiko krūvį. Papildomas būrelis gali kainuoti pinigų ir užimti laiką, tačiau vien jo kainos nepakanka nuspręsti, ar šeimai geriau rinktis ugdymą, ar taupymą. Komentare pabrėžiama, kad perpildyta dienotvarkė gali didinti nuovargį ir mažinti motyvaciją. Kiekvienos šeimos sprendimas priklausys nuo vaiko poreikių šiandien ir nuo to, kiek lėšų ji gali reguliariai atidėti ateičiai.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio kontekstas

Straipsnyje atskirti Kristinos Ruseckienės argumentai, jos cituojami darbdavių vertinimai ir iliustracinis investavimo skaičiavimas.

Patikros

Įgūdžių pokyčio dalis pateikta kaip apklaustų darbdavių prognozė iki 2030 metų.
60, 50 ir 42 proc. rodikliai apibūdina darbdavių atsakymus, o ne nustatytus būsimus rezult...
100 eurų mėnesinės įmokos pavyzdys įvardytas kaip iliustracija, kurios rezultatas priklaus...

BNS paskelbtas Kristinos Ruseckienės komentaras Patikrinti tyrimo kontekstą