Lietuvoje darbdavys negali taip mažinti atlyginimo
Darbdavys negali savo nuožiūra sumažinti darbuotojui išmokamo atlyginimo dėl sugadintos darbo priemonės, prekių trūkumo, nepanaudoto avanso ar tariamai padarytos žalos. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kiekvienai išskaitai būtinas konkretus teisinis pagrindas ir nustatyta procedūra.
Kada iš atlyginimo išskaita gali būti teisėta
Pagal Darbo kodekso 150 straipsnį išskaitos iš darbo užmokesčio galimos keliais atvejais. Darbdavys gali susigrąžinti darbuotojui perduotas ir pagal paskirtį nepanaudotas pinigų sumas, dėl skaičiavimo klaidos permokėtą darbo užmokestį, darbuotojo dėl kaltės padarytą žalą arba tam tikrais atvejais permokėtus atostoginius.
Pavyzdžiui, jeigu prieš komandiruotę ar reisą darbuotojui perduodama konkreti suma išlaidoms, o dalis pinigų nepanaudojama ir negrąžinama, likutis gali būti išskaičiuotas įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau skaičiavimo klaida nėra tas pats, kas netinkamas teisės aktų taikymas. Jei atostoginiai apskaičiuoti neteisingai dėl klaidingai pritaikytų teisės normų, vien ši aplinkybė savaime nesuteikia teisės atlikti išskaitą kaip dėl skaičiavimo klaidos.
Prekių trūkumo neužtenka darbuotojo kaltei įrodyti
Darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą, kurią darbuotojas padarė dėl savo kaltės, tačiau vien trūkumo ar nuostolio fakto tam nepakanka. Turi būti nustatyta konkretaus darbuotojo kaltė, jos pobūdis ir kitos materialinės atsakomybės sąlygos.
„Negalima preziumuoti, kad už nustatytą trūkumą ar kitą žalą automatiškai atsako visi tuo metu dirbę darbuotojai“, – pabrėžia VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Todėl parduotuvėje nustačius prekių trūkumą, jo sumos negalima automatiškai padalyti visiems skyriaus darbuotojams ir atitinkamai sumažinti jų atlyginimų. Vertinant žalą taip pat atsižvelgiama į turto nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą, abiejų šalių kaltės laipsnį, veiksmus žalai išvengti bei darbdaviui tenkančią komercinę ir gamybinę riziką.
Paprastai darbuotojo atlygintinos turtinės žalos riba negali viršyti trijų jo vidutinių darbo užmokesčių. Jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, riba gali siekti šešis vidutinius darbo užmokesčius. Visą žalą darbuotojas turi atlyginti tik Darbo kodekse nustatytais atvejais, pavyzdžiui, kai ji padaryta tyčia, apsvaigus arba pažeidus konfidencialumo ar nekonkuravimo pareigas.
„Bačkos“ ir išankstiniai vekseliai neapsaugo darbdavio
VDI nurodo, kad darbdavys negali iš anksto rinkti darbuotojų pinigų į vadinamuosius „bačkų“ fondus būsimai galimai žalai padengti. Taip pat negalima reikalauti pasirašyti vekselių, kurių paskirtis – iš anksto užtikrinti neapibrėžtos žalos atlyginimą.
Materialinė atsakomybė turi būti vertinama pagal konkrečią situaciją, kai žala faktiškai padaryta, o ne kuriama iš anksto kaupiant darbuotojo pinigus.
Darbdavio nurodymui taikomi terminai ir ribos
Rašytinis darbdavio nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Tokia išskaita negali viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Jeigu vieno mėnesio terminas praleistas arba siekiama išieškoti didesnę sumą, darbdavys turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Išskaitų dydžiams taip pat taikomos Civilinio proceso kodekse nustatytos ribos: nuo dalies, neviršijančios minimaliosios mėnesinės algos, paprastai išskaičiuojama 10 proc., nuo dalies tarp vienos ir dviejų MMA – 30 proc., o nuo dalies, viršijančios dvi MMA, – 50 proc., jei įstatymai ar teismas nenustato kitaip.
Kada gali būti išskaičiuoti permokėti atostoginiai
Atostoginiai už daugiau panaudotų atostogų, nei darbuotojas buvo sukaupęs, gali būti išskaičiuojami tik tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Tai taikoma, kai sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal Darbo kodekso 55 straipsnį arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal 58 straipsnį.
Jeigu sutartis nutraukiama kitu pagrindu, vien panaudotų atostogų perviršis nesuteikia darbdaviui teisės išskaičiuoti atostoginius.
Nesutinkant su išskaita galima kreiptis į komisiją
Darbuotojas, manantis, kad išskaita nepagrįsta arba atlikta nesilaikant tvarkos, į Darbo ginčų komisiją gali kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Darbuotojas turi teisę žinoti konkretų teisinį pagrindą, sumą ir priežastį, dėl kurios sumažintas jo darbo užmokestis.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Pateikta informacija sutikrinta su BNS paskelbtu Valstybinės darbo inspekcijos paaiškinimu apie išskaitas iš darbo užmokesčio.
- Patikrintos Darbo kodekso 150 straipsnyje nurodytos išskaitų situacijos.
- Atskirta darbuotojo atsakomybė už žalą nuo automatinio atlyginimo mažinimo.
- Sutikrinti darbdavio nurodymo terminai ir išskaitos dydžio riba.
- Patikrintas trijų mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminas.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-21 08:00
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai