Ševčenkos kūriniai vienuoliktokams taps privalomi nuo 2027 m.

Artikulinis tekstas apie liftų naudojimo taisykles, skirtas iliustruoti mokymosi procesą ir taisykles.

Taraso Ševčenkos kūriniai nuo 2027 m. rugsėjo taps privaloma išplėstinio lietuvių kalbos ir literatūros kurso dalimi vienuoliktokams. Šiais mokslo metais jie dar tik rekomenduojami. Į programą įtraukti „Testamentas“ ir kūrinys, prasidedantis žodžiais „Ir mirusiems, ir gyviems, ir dar negimusiems tėvynainiams mano…“.

Kas keičiasi

Ševčenka įtrauktas į 11 klasės, arba III gimnazijos klasės, romantizmo teminį bloką. Programos papildyme nurodyti du kūriniai, kuriuos mokiniai turės nagrinėti išplėstiniame kurse. Šiuo metu romantizmo blokui taip pat priskiriami Adomas Mickevičius, Maironis ir Antano Baranausko „Anykščių šilelis“; Ševčenka tampa dar vienu privalomu autoriumi.

Šaltinyje taip pat minima, kad jo kūryba rekomenduojama ir 8 klasės teminiame bloke apie tapatybę literatūroje. Tačiau konkrečių aštuntokams siūlomų kūrinių nenurodyta, todėl privalomas reikalavimas taikomas vienuoliktokams, o ne šioms rekomendacijoms.

Kada mokiniai skaitys kūrinius

Šių mokslo metų programoje Ševčenkos tekstai dar rekomenduojami. Privalomi jie taps nuo 2027 m. rugsėjo, vienuoliktokams, besimokantiems lietuvių kalbos ir literatūros išplėstiniu kursu. Programos papildymas, kaip nurodoma šaltinyje, patvirtintas spalio 2 d.; metai šaltinio tekste nenurodyti.

Ševčenkos kūriniai vienuoliktokams taps privalomi nuo 2027 m.

Kodėl pasirinkimas aptariamas

Įtraukimą komentavusi Vytauto Didžiojo universiteto docentė Žydronė Kolevinskienė pabrėžia, kad Ševčenkos kūryba gali padėti nagrinėti XIX a. Vidurio ir Rytų Europos kultūrą, tautinę savimonę, kalbą ir istorinę atmintį. Šios temos sieja skirtingas regiono patirtis, tačiau autorė įspėja nekurti dirbtinių paralelių tarp Ševčenkos ir Maironio: lyginant svarbu suprasti ir skirtumus.

Kolevinskienės teigimu, kūriniai gali tapti pagrindu kalbėtis apie tapatybę, gimtąją kalbą ir praeities poveikį dabarčiai, o ne vien įsiminti biografijos faktus. Ji taip pat kelia praktinį klausimą, ar mokytojai turės pakankamai metodinės medžiagos ir kritinės literatūros. Ševčenka jaunystėje gyveno Vilniuje ir mokėsi dailės, todėl jo biografija gali susieti literatūros pamokas su miesto istorija.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija rengia informaciją apie valstybės ir savivaldybių teikiamas paslaugas, jų prieinamumą, pokyčius bei gyventojams svarbias procedūras. Tikriname faktus pagal oficialius šaltinius, aiškiai atskiriame informaciją nuo vertinimų ir siekiame, kad kiekvienas tekstas būtų tikslus, suprantamas bei atsakingas visuomenei

Daugiau istorijų