Lietuvoje už tą patį atlyginimą telpa daugiau maisto

VR Verslo redakcija 2026-09-14 14:40 3 min. skaitymo

Vidutinį atlyginimą „į rankas“ gaunantis Lietuvos gyventojas už tą pačią maistui skiriamą išlaidų dalį gali įsigyti apie 11,4 proc. daugiau maisto nei prieš metus. Tokį pokytį lėmė per metus 9,1 proc. išaugusios pajamos ir daugiau nei 2 proc. atpigusios maisto produktų bei nealkoholinių gėrimų kainos.

Duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Skaičiavimas rodo statistinį perkamosios galios pokytį, tačiau neįvertina konkretaus žmogaus atlyginimo, vartojimo įpročių ar visų namų ūkio išlaidų. Kitaip tariant, tai nėra pažadas, kad kiekvieno gyventojo maisto krepšelis parduotuvėje padidėjo lygiai 11,4 proc.

Maisto kainos rugpjūtį buvo mažesnės nei prieš metus

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugpjūtį maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje vidutiniškai kainavo 2,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Prekybos tinklo „Maxima“ skaičiavimu, vidutinės įprastos šios grupės prekių kainos jo parduotuvėse buvo sumažėjusios 3,9 proc. per metus ir 2,1 proc. per mėnesį. Tai yra skirtingi rodikliai: institucijos vertina šalies vartotojų kainų pokytį, o prekybos tinklas – savo parduotuvių įprastų kainų dinamiką.

11,4 proc. perkamosios galios pokytis gaunamas sugretinus pajamų ir maisto kainų dinamiką. Jei atlyginimas didėja, o maistas tuo pat metu pinga, ta pati biudžeto dalis leidžia nupirkti didesnį kiekį prekių arba palikti daugiau pinigų kitoms reikmėms.

Labiausiai pigo šviežias kasdienis maistas

Didžiausi kainų pokyčiai užfiksuoti šviežio maisto kategorijose. „Maximos“ pateiktais duomenimis, rugpjūtį pieno produktai kainavo 6,5 proc. mažiau nei prieš metus, mėsos gaminiai – 8,7 proc., o šviežia kiauliena – 30,6 proc. mažiau.

Duonos gaminiai atpigo 11,8 proc., vaisiai – 8,7 proc., daržovės – 4,8 proc. Kulinarijos ir konservuotos bakalėjos prekės kainavo atitinkamai 6,9 proc. ir 6,5 proc. mažiau.

„Maximos“ Finansų ir buhalterinės apskaitos departamento direktorius Darius Undzėnas teigia, kad toks kainų derinys vieniems pirkėjams leidžia į įprastą krepšelį įsidėti daugiau prekių, o kitiems – nekeičiant pirkimo įpročių dalį pinigų skirti kitoms reikmėms.

Maisto dalis namų ūkių išlaidose mažėja

Ekonomikos ekspertai pažymi, kad augant pajamoms ir mažėjant maisto kainoms gyventojai maistui gali skirti mažesnę bendrų išlaidų dalį. „Eurostat“ duomenimis, prieš 20 metų vidutinis Lietuvos namų ūkis maistui skirdavo daugiau nei 25 proc. visų išlaidų, o užpernai ši dalis buvo sumažėjusi iki 19 proc.

Vis dėlto šie duomenys neleidžia teigti, kad visų gyventojų finansinė padėtis pagerėjo vienodu tempu. „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška nurodo, kad beveik 6 proc. metinė infliacija apima ir išaugusias būsto išlaikymo, kasdienių kelionių, energetinių išteklių, skolinimosi bei kitų paslaugų kainas.

Todėl maisto atpigimas gali sušvelninti kitų išlaidų augimą, tačiau galutinį poveikį namų ūkio biudžetui lemia ne vien atlyginimas ar pirkinių krepšelis. Su platesniu kainų kontekstu susijusią informaciją galima palyginti ir Lietuvos infliacijos paaiškinime.

Parengė „Wordio“ redakcija, remdamasi BNS pateikta informacija ir joje nurodytais Valstybės duomenų agentūros bei ekspertų vertinimais.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį Pranešti Dalintis

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Palyginti šaltinyje nurodyti atlyginimų, maisto kainų ir bendros infliacijos rodikliai, atskiriant nacionalinius bei prekybos tinklo duomenis.

Patikros

• Patikrintas 9,1 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“ augimo rodiklis.
• Atskirti Valstybės duomenų agentūros ir „Maximos“ maisto kainų duomenys.
• Sulyginti pagrindinių maisto kategorijų kainų pokyčiai.
• Įtrauktas eksperto paaiškinimas apie kitų išlaidų ir infliacijos poveikį.

BNS Patikrinti infliacijos kontekstą

Šaltinis

BNS

Aprėptis

Lietuva

Atnaujinta

2026-09-14 14:40

Pranešti

Straipsnio kontekstasAsmenys ir temos2

Darius UndzėnasJulius Ivaška

Dalintis: