Lietuvoje infliaciją labiausiai augino šildymas ir degalai
Rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,6 proc., o beveik 44 proc. šio augimo sudarė trys išlaidos: šildymui ir vėsinimui naudojama energija, benzinas bei dyzelinas. Kartu jos prie bendro rodiklio pridėjo 2,445 procentinio punkto.
Tai reiškia, kad vidutinį kainų augimą namų ūkiai galėjo pajusti labai skirtingai. Daug vairuojantiems ar būstą kuru šildantiems žmonėms asmeninis išlaidų krepšelis galėjo brangti labiau nei rodo bendras SVKI rodiklis. Kita vertus, šie duomenys neparodo kiekvienos šeimos faktinio išlaidų pokyčio – jis priklauso nuo konkrečių vartojimo įpročių.
Esmė trumpai
- Metinė infliacija rugpjūtį Lietuvoje siekė 5,6 proc.
- Šildymo energija, benzinas ir dyzelinas paaiškino 43,7 proc. bendro kainų augimo.
- Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus sumažėjo 2,1 proc.
- Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per metus pakilo 14,9 proc., transporto – 13,4 proc.
Trys išlaidos pridėjo beveik pusę infliacijos
Didžiausią įtaką turėjo šildymo energijos grupė: jos kainos per metus padidėjo 39,7 proc., o poveikis metinei infliacijai sudarė 0,915 procentinio punkto. Benzinas pabrango 27,5 proc. ir pridėjo 0,881 punkto, dyzelinas – 37,9 proc. ir 0,649 punkto.
Taip pat skaitykite: Lietuvoje už tą patį atlyginimą telpa daugiau maisto
| Išlaidų grupė | Metinis kainos pokytis ir poveikis infliacijai |
|---|---|
| Šildymo energija | +39,7 proc.; +0,915 proc. punkto |
| Benzinas | +27,5 proc.; +0,881 proc. punkto |
| Dyzelinas | +37,9 proc.; +0,649 proc. punkto |
Pridėjus asmeninių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, keturi su energija bei automobiliu susiję veiksniai paaiškino 2,738 procentinio punkto, arba 48,9 proc., visos infliacijos. Tai nereiškia, kad kitos prekės ir paslaugos nebrango, tačiau rodo, jog rugpjūčio metinio rodiklio augimas buvo sutelktas keliose kasdienėse išlaidų grupėse.
Kodėl bendras rodiklis gali skirtis nuo šeimos patirties
SVKI yra platus vidutinio vartojimo krepšelio rodiklis. Todėl jis padeda palyginti bendrą kainų kaitą, bet nėra konkretaus namų ūkio biudžeto sąskaita. Vairuojantiems kasdien, naudojantiems dyzeliną ar daugiau išleidžiantiems būsto energijai, šių grupių brangimas turėjo didesnę reikšmę. Tuo metu namų ūkiai, kurių biudžete didesnę dalį sudaro maistas, galėjo labiau pastebėti priešingą kainų kryptį.
Maisto kainų kritimas bendro rodiklio nepanaikino
Maistas ir nealkoholiniai gėrimai per metus atpigo 2,1 proc. Šviežia mėsa, mėsos gaminiai, duonos ir pyrago kepiniai, šviežios daržovės bei vaisiai, sviestas ir augalinis aliejus tarp labiausiai kainų augimą slopinusių grupių bendrą infliaciją sumažino 0,602 procentinio punkto.
Todėl pigesnis maistas parduotuvėje nebūtinai reiškė mažesnes bendras namų ūkio išlaidas: šį palankų poveikį bendrame krepšelyje nusvėrė energijos ir transporto sąnaudos.
Lietuvos rodiklis buvo aukštesnis už euro zonos įvertį
Valstybės duomenų agentūros galutinis Lietuvos rugpjūčio SVKI rodiklis – 5,6 proc. – buvo 2,3 procentinio punkto didesnis už Eurostato paskelbtą išankstinį 3,3 proc. euro zonos rodiklį. Šis palyginimas rodo bendro kainų augimo skirtumą, tačiau savaime nepaaiškina visų priežasčių, kodėl skirtingose šalyse kainos keitėsi nevienodai.
Skaičiavimai remiasi oficialiais SVKI poveikio duomenimis
Analizėje naudoti rugsėjo 9 d. paskelbti galutiniai Valstybės duomenų agentūros SVKI duomenys ir oficialiai nurodytas atskirų prekių bei paslaugų grupių poveikis. Investuotojui.lt skaičiavimas parodo, kokią bendro metinės infliacijos dalį sudarė konkrečios grupės, o ne kiekvieno gyventojo faktinį išlaidų pokytį. Euro zonos palyginimas remiasi rugsėjo 1 d. paskelbtu išankstiniu Eurostato įverčiu.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Duomenų šaltiniai
Straipsnio skaičiai paremti Valstybės duomenų agentūros galutiniais rugpjūčio SVKI duomenimis ir Investuotojui.lt atlikta jų poveikio analize.
- Patikrintas bendras 5,6 proc. metinės infliacijos rodiklis.
- Palygintas šildymo energijos, benzino ir dyzelino indėlis į bendrą infliaciją.
- Atskirta kainų grupių įtaka nuo individualaus namų ūkio išlaidų pokyčio.
- Nurodyta, kad euro zonos rodiklis yra išankstinis Eurostato įvertis.
- Šaltinis
- BNS pranešimas
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-14 14:41
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai