Socialinė apsauga Lietuvoje: kas keičiasi vaikams ir smurto aukoms

Naujienų redakcija 2026-09-17 08:01 2 min. skaitymo

Vaikai žaidžia spalvingais žaislais saugioje ir šviesioje socialinės pagalbos patalpoje Lietuvoje.

Pastarąjį pusmetį socialinės apsaugos sistemoje užfiksuoti esminiai pokyčiai, kurie tiesiogiai paliečia tėvų globos netekusius vaikus bei smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis. Valstybės kontrolės 2026 m. rudens ataskaitoje pažymima, kad įgyvendinus audito rekomendacijas, pagalba tapo ne tik labiau prieinama, bet ir kompleksiškesnė, užtikrinant geresnį institucijų bendradarbiavimą.

Vaikų globa: prioritetas šeimos aplinkai

Pagrindinis valstybės tikslas išlieka užtikrinti, kad vaikai augtų ne institucijose, o šeimose. Įgyvendinus 2022 m. audito rekomendacijas, bazinis paslaugų paketas buvo papildytas specializuota globos centrų pagalba, skirta tiek vaikams, tiek globėjams ar įtėviams. Taip pat įtvirtintas nuolatinių globotojų institutas, leidžiantis vaikams patekti į saugią namų aplinką net ir nesant giminystės ryšių.

Šie sprendimai davė apčiuopiamų rezultatų: šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis Lietuvoje pasiekė 82,8 proc., palyginti su 77 proc. 2021 metais. Sustiprinta parama šeimynoms, įskaitant padidintą išlaikymo pajamų dydį bei lankstesnes sąlygas dalyvių skaičiui, paskatino daugiau gyventojų ryžtis globoti vyresnius vaikus, brolius, seseris bei vaikus, turinčius negalią ar sveikatos problemų. Šioje specifinėje grupėje šeimos aplinkoje augančių vaikų dalis išaugo nuo 67,8 proc. iki 72 proc.

Pagalba smurto aukoms: prieinamumo šuolis

Reikšmingų rezultatų pasiekta ir smurto prevencijos bei pagalbos teikimo srityje. Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) veikla tapo matomesnė: apie šią pagalbą žinančių gyventojų dalis per trejus metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 12 proc. iki 28 proc.

Socialinė apsauga Lietuvoje: kas keičiasi vaikams ir smurto aukoms

Pokyčiai palietė ir praktinį pagalbos teikimą. 2022 metais specializuotą pagalbą gavo vos 22 proc. asmenų, dėl kurių policija buvo gavusi pranešimus apie smurtą, o 2025 metais šis rodiklis šoktelėjo iki 82 proc. Tai pasiekta supaprastinus duomenų keitimąsi tarp institucijų, užtikrinus fizinį centrų prieinamumą bei išplėtus teisinę ir psichologinę pagalbą. Pavyzdžiui, kontaktiniu būdu teisininko konsultacijas gaunančių asmenų dalis išaugo daugiau nei penkis kartus, o psichologo paslaugomis gyvai naudojasi 40 proc. besikreipiančiųjų.

Praktinė informacija

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad šie sprendimai nėra tik popierinės reformos, o konkretūs veiksmai, keičiantys kasdienį žmonių gyvenimą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

Duomenų stebėsena: Institucijos nuolat stebi rekomendacijų įgyvendinimo eigą. Atnaujinti duomenys apie pokyčius skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje skiltyje „Atviri duomenys“.
Viešumas: Išsami rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita Seimui ir visuomenei teikiama du kartus per metus – kovo ir rugsėjo mėnesiais.
Įrankiai: Norint stebėti pokyčius ir rizikas viešajame sektoriuje, gyventojai gali naudotis Valstybės kontrolės įrankiu „Viešojo sektoriaus apžvalga“.

Nors statistiniai rodikliai rodo teigiamą tendenciją, institucijos pabrėžia, kad nuoseklus bendradarbiavimas tarp savivaldybių ir valstybės įstaigų išlieka būtina sąlyga, siekiant išlaikyti pasiektą pagalbos kokybę ir prieinamumą.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Patikra pagal oficialią ataskaitą

Informacija parengta remiantis 2026 m. rudens Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita.

Patikros