Brangi energija gali pasiekti maisto kainas: kas toliau?

Verslo redakcija 2026-10-06 08:12 3 min. skaitymo

Besišypsantis vyras su mėlynu švarku ir dryžuotais marškiniais stovi šviesiame šiuolaikiškame biure.

Lietuvos gyventojai maisto kainų šuolio kol kas nejaučia, tačiau užsitęsusios didelės energijos kainos gali ilgainiui pasiekti ir parduotuvių lentynas. Tokį scenarijų ELTA paskelbtame komentare aptaria „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis taip pat įspėja, kad kainų augimas galėtų išplisti į paslaugas ir paveikti paskolų įmokas, jei pakiltų palūkanų normos. Tai prognozė, o ne jau įvykęs visų šių išlaidų padidėjimas.

Energijos sąnaudos gali persiduoti maistui ir paslaugoms

Maurico vertinimu, euro zonoje šiuo metu ryškiausias yra energetinių prekių kainų augimas. Maisto kainos, pasak jo, dar beveik neauga, kitų prekių brangimas tik pradeda spartėti, o paslaugų kainose tokio ryškaus šuolio taip pat nematyti. Lietuvoje kai kurių maisto produktų kainų pokytis, jo teigimu, yra net neigiamas.

Vis dėlto energija sudaro gamybos, transporto, logistikos ir prekybos sąnaudų dalį. Jei ji ilgai išlieka brangi, įmonėms gali būti sunkiau padengti išaugusias išlaidas nekeičiant galutinių kainų. Todėl poveikis pirkėjams gali pasirodyti vėliau negu pats energijos kainų šuolis. Mauricas nurodo, kad platesni maisto kainų indeksai jau rodo spaudimą didėti, nors tai dar nereiškia vienodo visų produktų brangimo parduotuvėse.

Ši seka padeda suprasti, kodėl šildymo ir degalų poveikis Lietuvos infliacijai gali būti aktualus ir tiems namų ūkiams, kurių tiesioginės energijos išlaidos nepasikeitė: energiją naudoja ir jų perkamas prekes gaminančios bei pristatančios įmonės.

Atlyginimai ir palūkanos lemtų platesnį poveikį

Ekonomistas primena 2021–2022 m. infliacijos bangą: pirmiausia kilo energijos, o vėliau maisto, kitų prekių ir paslaugų kainos. Tai istorinis palyginimas, o ne įrodymas, kad tokia pati eiga pasikartos. Kiek kainų augimas išplis dabar, priklausys ir nuo to, kiek laiko energija išliks brangi.

Mauricas išskiria dar vieną galimą grandį – darbo užmokestį. Ilgiau kylant kainoms, darbuotojai gali siekti didesnių atlyginimų, kad išsaugotų perkamąją galią. Jei dėl to didėtų įmonių sąnaudos, kainų augimą būtų sunkiau sustabdyti. Komentare minimi stiprėjančio spaudimo atlyginimams signalai, tačiau nepateikiama skaičių, leidžiančių nustatyti, kokio dydžio poveikis lauktų Lietuvos vartotojų.

Brangesnis skolinimasis būtų kitas galimas padarinys. Pasak Maurico, finansų rinkų lūkesčiai dėl EURIBOR pasislinko aukštyn: anksčiau tikėtasi, kad palūkanos neperžengs 3 proc., o dabar svarstoma galimybė viršyti šią ribą ir priartėti prie 3,5 proc. Tai rinkos lūkesčiai, ne patvirtintas būsimas EURIBOR dydis. Jei toks scenarijus išsipildytų, poveikį galėtų pajusti būsto paskolas turintys gyventojai, o mažesnės skolinimosi galimybės ilgainiui veiktų vartojimą ir investicijas.

Kainų augimo trukmė lieka neaiški

Pateiktas komentaras nenurodo, kada energijos kainos sumažės ar kiek laiko galėtų trukti platesnė infliacija. Jame taip pat nėra tikslios prognozės, kiek brangtų atskiros maisto prekės, paslaugos ar paskolų įmokos. Minima „kitų metų pradžia“ priklauso nuo komentaro paskelbimo datos, kuri pateiktame tekste nenurodyta, todėl jos negalima laikyti konkrečiu terminu.

Ar Maurico aprašytas scenarijus pildosi, parodytų vėlesni maisto, kitų prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bei faktinė EURIBOR eiga. Kol kas aiškiausiai įvardytas kainų augimo šaltinis yra energija; jo poveikio kitoms namų ūkių išlaidoms mastas dar nepatvirtintas.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir prognozės ribos

Straipsnis parengtas pagal ELTA paskelbtą Žygimanto Maurico komentarą; galimi būsimi kainų ir palūkanų pokyčiai pateikiami kaip scenarijai.

Patikros

Atskirtas komentare aprašytas energijos kainų augimas nuo galimo vėlesnio maisto ir paslau...
EURIBOR 3–3,5 proc. ribos įvardytos kaip rinkos lūkesčiai, o ne patvirtintos palūkanos.
Pažymėta, kad pateiktame tekste nėra tikslios paskelbimo datos ir kainų augimo trukmės pro...

ELTA: Žygimanto Maurico komentaras Ieškoti nepriklausomo konteksto