Vilniuje mokslininkai svarstys, ar pasaulis dar yra namai

Vidutinio amžiaus vyras su pilkėjančiais plaukais ir mėlynais marškiniais žiūri į kamerą tamsiame fone.

Parengė „Wordio“ redakcija pagal BNS paskelbtą Vilniaus universiteto informaciją.

2026 m. rugpjūčio 27–28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susitiks mokslininkai ir intelektualai iš Lietuvos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų. Tarptautinės konferencijos „Ekosocialinės idėjos: sambūvis ir kaita“ dalyviai nagrinės, kaip ekologinės krizės, karai ir visuomenių poliarizacija keičia bendro gyvenimo sampratą.

Konferenciją rengia VU (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras „PAScapes“. Jos atspirties taškas – klausimas, ar pasaulį dar galima laikyti bendrais namais, kai gyvybę palaikančius ryšius veikia klimato kaita, ekocidai, masinės žudynės, migracijos krizės ir biologinės įvairovės nykimas.

Ekosocialumas sujungia ekologiją ir gyvenimą kartu

Renginio iniciatorius, VU Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolius, ekosocialumo sąvokoje išskiria du sandus: ekologiją bei ekosistemiškumą žymintį „eko“ ir visuomeninius ryšius nusakantį socialumą. Ši jungtis leidžia ekologines problemas svarstyti ne vien kaip gamtos mokslų sritį, bet ir kaip klausimą apie kultūrą, politiką, atmintį bei žmonių santykį su kitomis gyvybės formomis.

Vilniuje mokslininkai svarstys, ar pasaulis dar yra namai

Žodis „eko“ siejamas su graikiškuoju „oikos“, reiškiančiu namus. Pasak K. Saboliaus, dabartiniame pasaulyje ši reikšmė įgauna įtampą: bendrų namų pažadą vis dažniau keičia susvetimėjimo patirtis. Todėl ekosocialumas konferencijoje bus aptariamas kaip būdas grįžti prie konkrečioje vietoje kuriamo sambūvio ir buvimo kartu.

Tai nėra vien abstrakti filosofinė problema. Pranešimų temos sieja žmogaus gyvenimą su kraštovaizdžiu, aplinkos destrukcija, karo poveikiu, gamtos teisėmis ir daugiarūšiu teisingumu – požiūriu, kuris teisingumo klausimą išplečia už vien žmonių visuomenės ribų.

Nuo branduolinio teroro iki gamtos teisių

Rice’o universiteto profesorius Cary Wolfe’as pristatys „rantytųjų ontologijų“ koncepciją. Jo pranešime bus nagrinėjami gyvųjų ir fizinių sistemų skirtumai bei tai, kaip toks požiūris keičia gamtos teisių ir skirtingų rūšių sambūvio vertinimą.

Vilniuje mokslininkai svarstys, ar pasaulis dar yra namai

Simono Fraserio universiteto mokslininkė Svitlana Matviyenko analizuos branduolinio teroro ekologinę plotmę. Jos pranešimo centre – teroras, veikiantis ne tik tiesiogiai, bet ir per gyvybę palaikančius aplinkos ryšius.

Sorbonos universiteto profesorė Luba Jurgenson kraštovaizdį nagrinės kaip atminties saugyklą. Toks požiūris kraštovaizdį priartina prie kitų iš kartos į kartą perduodamų liudijimų – paminklų, nuotraukų ar dokumentų.

Oksfordo universiteto profesorius Lambros Malafouris kalbės apie žmogaus mąstymo ryšį su kūnu, socialiniais santykiais ir materialiąja aplinka. Kristupas Sabolius savo pranešime nagrinės galimybę kaip ekosocialinę sąvoką.

Vilniuje mokslininkai svarstys, ar pasaulis dar yra namai

Lietuvos tyrėjai nagrinės atmintį ir daugiau nei žmogišką pasaulį

Konferencijoje taip pat dalyvaus VU Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė, VU Filosofijos fakulteto docentė Vaiva Daraškevičiūtė, profesorius Mintautas Gutauskas ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė Audronė Žukauskaitė.

Jų pranešimuose bus aptariami atminties kraštovaizdžiai, paveldas, aplinkos destrukcijos patyrimas, įvairios gyvybės egzistavimo formos ir sambūvis pasaulyje, kuris nėra sudarytas vien iš žmonių. Šios temos papildo pagrindinę konferencijos kryptį: ekologinė krizė keičia ne tik aplinką, bet ir žodyną, kuriuo apibrėžiame atsakomybę bei bendruomenę.

Konferencija „Ekosocialinės idėjos: sambūvis ir kaita“ vyks rugpjūčio 27–28 d. VU Filologijos fakultete, Universiteto g. 5, Vilniuje. Pranešimų pradžia – 9 val., įėjimas laisvas, o visą programą skelbia „PAScapes“.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Wordio redakcija

Wordio redakcija

Wordio redakcija atsako už Wordio publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų