Sukčiai senjorams paruošia istorijas bankui: ką daryti

Besišypsantis jaunas vyras su tamsiu kostiumu ir baltais marškiniais stovi šiuolaikiškame biuro fone.

Sulaukus netikėto skambučio apie tariamai pavogtus pinigus, įtartiną operaciją ar išskirtinę investavimo galimybę, saugiausia nutraukti pokalbį. Prieš atliekant pavedimą ar tvirtinant veiksmą telefonu reikėtų paskambinti artimajam, o su banku susisiekti tik oficialiais jo kontaktais.

„Luminor“ bankas perspėja apie vis įžūlesnę finansinių sukčių taktiką: senjorai ne tik įkalbinėjami pervesti pinigus, bet ir iš anksto mokomi, ką sakyti banko darbuotojams. Taip bandoma apeiti banko taikomas apsaugos priemones ir nuslėpti tikrąją mokėjimo paskirtį.

Sukčiai iš anksto surepetuoja atsakymus bankui

Pasak „Luminor“ banko finansinio sukčiavimo prevenciją vykdančio skyriaus vadovo Mindaugo Kutkaičio, banko darbuotojai susiduria su pasikartojančiomis klientų istorijomis. Žmonės tvirtina perkantys butą užsienyje, finansuojantys artimųjų būsto remontą arba įsigyjantys automobilį iš užsienio pardavėjo.

Tokie paaiškinimai gali būti ne paties kliento sugalvoti, o finansinių sukčių parengto scenarijaus dalis. Aukai nurodoma, kaip pagrįsti planuojamą pavedimą, kad bankui nekiltų įtarimų ir mokėjimas nebūtų sustabdytas papildomam patikrinimui.

M. Kutkaitis taip pat mini atvejus, kai sukčiai būna perėmę didelę dalį bendravimo su klientu. Į banką atvykęs žmogus gali nesuprasti, kad jo vardu jau buvo pateikti atsakymai ar kita informacija. Tokiu būdu auka įtraukiama į apgaulės schemą ir spaudžiama klaidinti jos pinigus mėginančius apsaugoti darbuotojus.

Skubėjimas ir slaptumas išduoda emocinį spaudimą

Vyresni žmonės dažniau atsiliepia į nepažįstamų numerių skambučius ir ilgiau bendrauja su skambinančiuoju. Sukčiai tuo naudojasi: stengiasi išlaikyti žmogų pokalbyje, sukelti baimę ar nerimą ir nepalikti laiko ramiai patikrinti pateiktą informaciją.

Įtarimą turėtų kelti keli kartu pasirodantys požymiai:

  • reikalavimas pinigus pervesti arba mokėjimą patvirtinti nedelsiant;
  • nurodymai bankui neatskleisti tikrosios pokalbio ar pavedimo priežasties;
  • paruošta istorija, kuria liepiama pagrįsti didesnį mokėjimą;
  • mėginimas atkalbėti nuo pokalbio su vaikais, kitais artimaisiais ar banku;
  • prašymas atskleisti PIN kodą, prisijungimo duomenis ar patvirtinti neaiškų veiksmą;
  • skambutis iš nepažįstamo arba užsienio numerio, lydimas skubos reikalavimo.

Banko atstovo teigimu, po apgaulės kai kurie žmonės pasakoja jautęsi tarsi „hipnozėje“: visas dėmesys buvo sutelktas į tariamos problemos sprendimą. Tai emocinio spaudimo poveikis, todėl artimųjų reakcija turėtų būti rami, be kaltinimų.

Šeimos susitarimas turi atsirasti dar prieš skambutį

Vien perspėti apie galimas schemas nepakanka. Šeimoje verta iš anksto sutarti dėl paprastos taisyklės: gavęs netikėtą prašymą pervesti pinigus, atskleisti duomenis ar patvirtinti veiksmą, senjoras pirmiausia nutraukia pokalbį ir paskambina konkrečiam artimajam.

Naudinga reguliariai priminti, kad banko prisijungimo duomenys ir PIN kodai negali būti perduodami kitam žmogui. Prieš tvirtinant veiksmą su „Smart-ID“ ar kita autentifikavimo priemone būtina perskaityti, koks veiksmas rodomas ekrane. Jei tekstas neatitinka to, ką žmogus ketino atlikti, patvirtinimą reikia nutraukti.

Artimieji taip pat turėtų sureaguoti, jei vyresnis šeimos narys staiga tampa nerimastingas, uždaresnis arba vengia kalbėti apie finansinius reikalus. Toks elgesys savaime neįrodo sukčiavimo, tačiau gali būti priežastis ramiai pasiteirauti, ar pastaruoju metu nebuvo neįprastų skambučių, žinučių arba prašymų atlikti pavedimą.

Banko klausimai nėra kliūtis pervedimui

Kai banko darbuotojas teiraujasi apie didesnio mokėjimo paskirtį, gavėją ar bendravimo aplinkybes, atsakyti reikia savo žodžiais ir nieko neslėpti. Jei skambinęs asmuo parengė paaiškinimą bankui, vien tai yra rimtas signalas sustoti ir pavedimo neatlikti.

Žmogui jau pateikus duomenis, patvirtinus mokėjimą ar įtarus, kad jo vardu buvo bendrauta su banku, reikėtų nedelsiant kreiptis į banką ir pranešti policijai. M. Kutkaičio teigimu, išankstinis susitarimas paskambinti artimiesiems arba bankui gerokai sumažina tikimybę tapti sukčių auka.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Wordio redakcija

Wordio redakcija

Wordio redakcija atsako už Wordio publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų