Rugsėjo 8-oji: kodėl raštingumas šiandien yra ir skaitmeninis

Mergina laiko nešiojamąjį kompiuterį klasėje, pabrėžiant šiuolaikinio skaitmeninio raštingumo svarbą šiandieniniame ugdymo procese.

Autorius: „Wordio“ redakcija
Atnaujinta: 2026 m. rugsėjo 8 d.

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena, kad gebėjimas perskaityti tekstą tebėra būtinas, tačiau jo jau nepakanka. Kasdien tenka suprasti elektroninių viešųjų paslaugų instrukcijas, atpažinti klaidinančius pranešimus, saugiai naudotis elektronine bankininkyste ir įvertinti, ar internete rastu šaltiniu galima pasitikėti.

Tarptautinė raštingumo diena minima nuo 1967 metų

UNESCO duomenimis, Tarptautinė raštingumo diena kasmet minima rugsėjo 8 dieną nuo 1967 metų. Jos paskirtis – pabrėžti raštingumo svarbą žmonėms ir visuomenėms.

Ši data atsirado laikotarpiu, kai gebėjimas skaityti ir rašyti pirmiausia buvo siejamas su galimybe mokytis, dalyvauti visuomenės gyvenime ir savarankiškai tvarkyti kasdienius reikalus. Rašytinis žodis buvo pagrindinis kelias į švietimą, informaciją ir daugelį institucijų teikiamų paslaugų.

Trumpa datos raidos linija:

  • 1967 metai – UNESCO pradeda kasmet minėti Tarptautinę raštingumo dieną.
  • Rugsėjo 8-oji įsitvirtina kaip proga tarptautiniu mastu aptarti raštingumo reikšmę.
  • Plintant internetui ir skaitmeninėms paslaugoms, raštingumo samprata ima apimti ne vien spausdintą tekstą.
  • Šiandien skaitymo ir rašymo įgūdžiai vis dažniau vertinami kartu su informaciniu, medijų bei skaitmeniniu raštingumu.

Tai nėra vien simbolinė kalendoriaus data. Ji leidžia įvertinti, kaip pasikeitė aplinka, kurioje žmogus skaito, priima sprendimus ir bendrauja su institucijomis.

UNESCO dėmesys raštingumui peržengia mokyklos ribas

UNESCO šią dieną sieja su raštingumo svarba ne tik pavieniam žmogui, bet ir visai visuomenei. Gebėjimas suprasti rašytinę informaciją padeda mokytis, naudotis paslaugomis, dalyvauti bendruomenės gyvenime ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

Raštingumas nėra įgūdis, kurį žmogus kartą įgyja ir daugiau nebeturi lavinti. Keičiasi dokumentų formos, informacijos kanalai, technologijos ir rizikos. Popierinį prašymą pakeičia elektroninė forma, oficialų laišką – pranešimas savitarnos sistemoje, o naujienų srautą papildo socialinių tinklų įrašai, vaizdo medžiaga ir automatiškai kuriamas turinys.

Dėl to rugsėjo 8-oji aktuali ir žmonėms, kurie laisvai skaito bei rašo. Šiuolaikinis klausimas yra ne vien „ar perskaičiau?“, bet ir „ar teisingai supratau, kas tai paskelbė ir ko iš manęs prašoma?“

Keturios raštingumo formos atlieka skirtingas užduotis

Kasdienėje kalboje skirtingos raštingumo rūšys kartais suplakamos, nors jos nusako nevienodus gebėjimus.

Tradicinis ir informacinis raštingumas

Tradicinis raštingumas – gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti tekstą. Jis būtinas pildant prašymą, skaitant vaisto informacinį lapelį, sutarties sąlygas ar mokyklos pranešimą.

Informacinis raštingumas reiškia gebėjimą nustatyti, kokios informacijos reikia, ją surasti, palyginti ir įvertinti. Pavyzdžiui, žmogus neapsiriboja pirmu paieškos rezultatu, o patikrina paskelbimo datą, autorių, pirminį šaltinį ir tai, ar informacija tebėra aktuali.

Medijų ir skaitmeninis raštingumas

Medijų raštingumas padeda suprasti, kaip kuriami ir platinami pranešimai. Jis reikalingas atskiriant naujieną nuo reklamos, faktą nuo nuomonės, satyrą nuo tikro įvykio aprašymo ar emocingą antraštę nuo straipsnyje pateiktų duomenų.

Skaitmeninis raštingumas apima gebėjimą naudotis skaitmeniniais įrenginiais ir paslaugomis, valdyti paskyras, saugoti asmens duomenis bei atpažinti internetines grėsmes. Tai ir techninis veiksmas, ir kritinis sprendimas: ne tik mokėti paspausti nuorodą, bet ir suprasti, ar ją spausti saugu.

Šios sritys papildo viena kitą. Žmogus gali puikiai suprasti tekstą, tačiau nepatikrinti, kad svetainės adresas suklastotas. Jis taip pat gali mokėti naudotis programėle, bet nepastebėti, kad joje pateiktas turinys yra reklaminis arba paremtas nepatikimu šaltiniu.

Lietuvos kasdienybėje raštingumas lemia praktinius sprendimus

Viešosios paslaugos, bankininkystė, sveikatos informacija ir daugelis darbo procesų persikėlė į skaitmeninę erdvę. Todėl gebėjimas suprasti instrukcijas gali būti toks pat svarbus kaip mokėjimas prisijungti prie sistemos.

Naudojantis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis verta atkreipti dėmesį į tai, kas administruoja svetainę, kokių duomenų prašoma ir ar nurodytas aiškus veiksmo terminas. Jei instrukcija neaiški, saugiau pasitikslinti oficialiais įstaigos kontaktais, o ne remtis atsitiktiniu komentaru socialiniame tinkle.

Elektroninėje bankininkystėje svarbu vertinti ne tik pranešimo tekstą. Sukčiai gali mėgdžioti institucijų kalbą, kurti skubos įspūdį ir raginti nedelsiant prisijungti. Patikimesnis veiksmas – banko programėlę ar svetainę atverti savarankiškai, o ne per laiške ar žinutėje pateiktą nuorodą. Prisijungimo kodų ir operacijos patvirtinimų negalima perduoti kitam asmeniui.

Šaltinio patikimumą padeda įvertinti keli klausimai

Internete rastos informacijos tikrinimas neturi tapti sudėtingu tyrimu. Dažnai pakanka trumpos sekos:

  • Kas paskelbė informaciją ir ar aiškiai nurodytas autorius arba institucija?
  • Kada tekstas paskelbtas ar atnaujintas?
  • Ar pateikiama nuoroda į pirminį dokumentą, duomenis arba oficialų pranešimą?
  • Ar tą patį faktą skelbia kiti nepriklausomi ir patikimi šaltiniai?
  • Ar antraštė tiksliai atitinka visą teksto turinį?

Ypač atsargiai reikėtų vertinti turinį, kuris reikalauja veikti skubiai, sukelia stiprią baimę arba prašo perduoti asmens duomenis. Emocija savaime neįrodo, kad žinia klaidinga, tačiau ji yra priežastis pristabdyti ir patikrinti.

Tarptautinė raštingumo diena parodo ilgą sąvokos raidą: nuo bazinio gebėjimo perskaityti ir parašyti tekstą iki gebėjimo orientuotis sudėtingoje informacinėje aplinkoje. Rugsėjo 8-ąją naudingiausia prisiminti paprastą principą – suprasti ne tik žodžius, bet ir jų šaltinį, tikslą bei galimas pasekmes.

Šaltinis: UNESCO

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Wordio redakcija

Wordio redakcija

Wordio redakcija atsako už Wordio publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų