Rugsėjo 30-oji: ką nustatė Niurnbergo tribunolo nuosprendis

Istorijos redakcija 2026-09-30 07:53 3 min. skaitymo

Tuščia teismo salė su medžio apdaila, primenanti istorinius teismo procesus.

1946 m. rugsėjo 30 d. Niurnberge pradėtas skelbti nuosprendis pagrindinių nacių vadovų byloje. Jis įtvirtino svarbią tarptautinio teisingumo mintį: už nusikaltimus gali atsakyti konkretūs sprendimus priėmę ir juos vykdę žmonės, net jei jie veikė valstybės vardu. Nuosprendžio skelbimas tęsėsi spalio 1 d.

Autorius – „Wordio“ redakcija.

Koks procesas vyko Niurnberge

Po Antrojo pasaulinio karo Niurnbergo tarptautinis karinis tribunolas nagrinėjo pagrindinių nacistinės Vokietijos vadovų bylą. Tribunolą įsteigė keturios sąjungininkės – JAV, Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga ir Prancūzija. Procesas prasidėjo 1945 m. lapkričio 20 d., o sprendimas pradėtas skelbti 1946 m. rugsėjo 30 d.

Ši data žymi nuosprendžio paskelbimo pradžią, o ne viso proceso pabaigą per vieną dieną. Sprendimo skelbimas baigtas spalio 1 d. Todėl minint rugsėjo 30-ąją tiksliausia kalbėti apie dvi dienas trukusį nuosprendžio paskelbimą. Tokią chronologiją pateikia JAV Holokausto memorialinis muziejus.

Teismas vertino kaltinimus atskiriems vadovams ir tam tikroms nacistinėms organizacijoms. Jo užduotis buvo išnagrinėti pateiktus įrodymus ir nuspręsti dėl kaltės pagal tribunolo statutą. Tai buvo konkretus baudžiamasis procesas su kaltinamaisiais, kaltinimais ir nuosprendžiais, o ne bendras visų Vokietijos žmonių kaltės paskelbimas.

Kokius nusikaltimus nagrinėjo tribunolas

Tribunolo statute buvo išskirtos trys pagrindinės nusikaltimų kategorijos. Nusikaltimai taikai apėmė agresyvaus karo planavimą, rengimą, pradėjimą ir vykdymą. Karo nusikaltimai reiškė karo įstatymų ir papročių pažeidimus, pavyzdžiui, neteisėtą elgesį su karo belaisviais ar civilių gyventojų žudymą okupuotose teritorijose.

Trečioji kategorija – nusikaltimai žmoniškumui. Ji apėmė civilių žudymą, naikinimą, pavergimą, deportavimą ir persekiojimą dėl politinių, rasinių ar religinių priežasčių, kaip apibrėžta to meto tribunolo statute. Byloje taip pat buvo nagrinėtas kaltinimas dėl bendro plano ar sąmokslo vykdyti statute nurodytus nusikaltimus.

Šios sąvokos padeda suprasti, ką teismas turėjo įrodyti. Vien dalyvavimas režime savaime neatsakė į kiekvieno kaltinamojo kaltės klausimą. Tribunolas vertino asmens vaidmenį, jo veiksmus ir ryšį su konkrečiais kaltinimais. Skirtingi nuosprendžiai, įskaitant išteisinimus, primena, kad atsakomybė buvo nustatoma nagrinėjant kiekvieną bylą.

Rugsėjo 30-oji: ką nustatė Niurnbergo tribunolo nuosprendis

Ką nuosprendis pasakė apie vadovų atsakomybę

Svarbiausias šio proceso principas – valstybės pareigos savaime neapsaugo žmogaus nuo atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus. Vadovas negalėjo paneigti asmeninės atsakomybės vien teigdamas, kad veikė kaip valstybės pareigūnas. Tribunolas taip pat nelaikė įsakymo vykdymo automatiniu pagrindu atleisti nuo atsakomybės; konkrečios aplinkybės galėjo būti reikšmingos vertinant bausmę.

Tai nereiškia, kad kiekvienas politinis ar karinis sprendimas savaime yra nusikaltimas. Reikia nustatyti, kokie veiksmai įvyko, kokią galią ir informaciją turėjo konkretus asmuo, kuo jis prisidėjo ir pagal kokias teisės normas vertinama jo atsakomybė. Niurnbergo bylos reikšmė yra būtent šis perėjimas nuo bendro kaltinimo valstybei prie atskirų žmonių veiksmų teisinio vertinimo.

Dėl to 1946 m. nuosprendis iki šiol minimas kalbant apie politinės ir karinės vadovybės atsakomybę. Jis suteikia aiškų istorinį atspirties tašką klausimui, ar aukštos pareigos gali užgožti asmens sprendimus. Tribunolo atsakymas buvo neigiamas, tačiau atsakomybę vis tiek reikėjo pagrįsti teisme.

Kodėl svarbu atskirti šią bylą nuo vėlesnių procesų

Žodžiai „Niurnbergo procesai“ dažnai vartojami plačiau, todėl gali susidaryti įspūdis, kad visi sprendimai priimti vienoje byloje. 1946 m. rugsėjo 30 d. pradėtas skelbti nuosprendis priklausė tarptautinio karinio tribunolo nagrinėtai pagrindinių karo nusikaltėlių bylai. Vėliau Niurnberge vyko kiti, atskiri procesai prieš skirtingų sričių pareigūnus ir kitus kaltinamuosius.

Ši skirtis svarbi ir skaitant apie tarptautinį teisingumą šiandien. Šiuolaikiniai teismai veikia pagal savo steigimo dokumentus, jurisdikciją ir įrodinėjimo taisykles. Niurnbergo nuosprendis padeda suprasti asmeninės atsakomybės principo istoriją, bet jo negalima laikyti išankstiniu atsakymu į bet kurią vėlesnę bylą.

Minint rugsėjo 30-ąją verta prisiminti tikslų klausimą, kurį sprendė tribunolas: kokia buvo kiekvieno kaltinamojo atsakomybė už jam priskirtus veiksmus. Būtent dėl šio klausimo data svarbi ir dabartiniame viešame kalbėjime apie karo nusikaltimus – teisinį vertinimą turi lemti asmens veiksmai ir įrodymai.

Šaltinis: United States Holocaust Memorial Museum

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Istorinis kontekstas

JAV Holokausto memorialinio muziejaus apžvalga padeda atskirti pagrindinių karo nusikaltėlių bylą nuo vėlesnių Niurnbergo procesų.

Patikros