Naujoje aplinkoje sunku pritapti: spaudimas sau gali kliudyti
Pradėjus mokytis naujoje mokykloje, studijuoti ar persikėlus į kitą miestą, keičiasi daugiau nei adresas ar dienotvarkė. Tenka pažinti žmones, susiorientuoti kasdienėse situacijose ir iš naujo ieškoti savo vietos bendruomenėje. Jei pažintys mezgasi lėčiau, nei tikėjotės, gali kilti vienišumas, nerimas ar nusivylimas.
Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė Akvilė Geležinytė pabrėžia, kad net laukiamas gyvenimo pokytis gali kelti įtampą. Ypač tada, kai vienu metu pasikeičia kelios gyvenimo sritys. Tokiu laikotarpiu naudingiau ieškoti sau priimtino būdo užmegzti ryšius, nei reikalauti iš savęs kuo greičiau pritapti.
Pirmosios savaitės nėra terminas susirasti draugų
Naujoje klasėje, studijų grupėje ar mieste gali atrodyti, kad visi kiti jau rado savo žmones. Tačiau pirmasis įspūdis mažai pasako apie tai, kaip jie iš tiesų jaučiasi. Pasak A. Geležinytės, lyginimasis su tais, kurie atrodo sėkmingiau pritapę, gali tik sustiprinti nemalonius jausmus.
Santykiams užmegzti reikia laiko. Psichologė siūlo nekelti sau lūkesčio pirmosiomis savaitėmis susirasti daug artimų draugų ar visiškai nejausti įtampos. Tam tikras diskomfortas bendraujant su naujais žmonėmis yra natūralus, todėl vien dėl jo nereikia spręsti, kad pasirinkta mokykla, studijos ar miestas buvo klaida.
Prisitaikymo tempas skiriasi. Jam gali turėti įtakos pasitikėjimas savimi, jau turimi ryšiai ir ankstesnė patirtis. Jei žmogus anksčiau patyrė bendraamžių atstūmimą, dviprasmišką situaciją jis gali įvertinti kaip naują atstūmimo ženklą.
Kaip vertinti neaiškius bendravimo ženklus
Neatsakyta žinutė gali skaudinti, ypač kai naujų pažinčių dar mažai. Vis dėlto vien iš tylos nežinoma, kodėl žmogus neatrašė. A. Geležinytės pateikiamas pavyzdys primena atskirti tai, kas įvyko, nuo spėjimo, ką tai reiškia: žinutė liko be atsakymo, tačiau tai savaime neįrodo, kad kitas žmogus nenori bendrauti.
Toks skirtumas gali padėti nevertinti viso prisitaikymo pagal vieną pokalbį. Jei viena pažintis nesivysto, galima toliau ieškoti progų bendrauti su kitais žmonėmis, nespaudžiant savęs kiekvieną kartą iškart užmegzti artimą ryšį.
Noras patikti visiems gali apsunkinti bendravimą
Pritapti norisi daugeliui, bet bandymas būti priimtam bet kokia kaina gali turėti nemalonią kainą. A. Geležinytė atkreipia dėmesį, kad tuomet žmogus gali nutylėti savo nuomonę, elgtis sau nebūdingu būdu ar net prieštarauti savo vertybėms. Bendravimas tampa dar viena užduotimi, kurioje nuolat reikia save stebėti.
Kita kliūtis – laukimas, kol pirmą žingsnį visada žengs kiti. Tai suprantama, kai nedrąsu, tačiau pažinčiai kartais reikia paprastos iniciatyvos: pasisveikinti, užkalbinti vieną žmogų ar pasiūlyti pratęsti pokalbį. Psichologės patarimas – švelniai skatinti save dalyvauti socialinėse situacijose, pasirenkant tokį žingsnį, kuris atrodo įveikiamas.
Tai nereiškia, kad kiekvienas pokalbis turi virsti draugyste. Vienas trumpas bendravimas gali būti tiesiog pradžia, o artimesniam ryšiui dažniausiai reikia progų susitikti dar kartą.
Ryšius lengviau kurti ten, kur susitinkama pakartotinai
Jei sunku sugalvoti, nuo ko pradėti, A. Geležinytė siūlo rinktis veiklas, kuriose tie patys žmonės susitinka reguliariai. Tai gali būti savanorystė, būrelis, organizacija ar grupinės treniruotės. Tokiose vietose nereikia visos pažinties sutalpinti į vieną pokalbį: galima pamažu susipažinti ir stebėti, su kuo norisi bendrauti daugiau.
Mažas, konkretus tikslas gali būti paprastesnis už abstraktų siekį „pagaliau pritapti“. Pavyzdžiui, pirmą kartą užkalbinti vieną žmogų, kitą kartą su juo pasisveikinti, o vėliau prisijungti prie bendros veiklos. Šie žingsniai negarantuoja artimos draugystės, tačiau suteikia daugiau progų ryšiui atsirasti.
Padėti gali ir pokalbis su kitu žmogumi, kuris taip pat tik pradeda mokytis ar gyventi naujoje vietoje. Sužinojus, kad panašių sunkumų patiria ir kiti, vienišumo jausmas gali sumažėti. Vis dėlto kiekvieno prisitaikymo eiga skirtinga, todėl svetima patirtis neturėtų tapti matu, pagal kurį vertinate savąją.
Artimųjų palaikymas prasideda nuo išklausymo
Persikėlus ar pradėjus naują etapą, seni ryšiai gali išlikti atrama. Artimiesiems naudinga pasiteirauti, kaip žmogus jaučiasi, ir išklausyti jo patirtį nenuvertinant emocijų. Pasak psichologės, skubėti dalyti patarimų nebūtina: kartais labiau padeda klausimas, kokios paramos šiuo metu reikia.
Jei artimieji žino apie anksčiau patirtus emocinius sunkumus, galima iš anksto aptarti, kokių iššūkių gali kilti ir kas praeityje padėdavo juos įveikti. Taip pat pravartu žinoti, kur prireikus kreiptis pagalbos – pavyzdžiui, į psichikos sveikatos centrą ar emocinės paramos liniją.
Kada prisitaikymo sunkumams reikia daugiau dėmesio
Nėra nustatyto laiko, per kurį žmogus turėtų pritapti. Vienam gali pakakti kelių savaičių ar mėnesio, kitam prireikia gerokai daugiau laiko. A. Geležinytės teigimu, svarbiau stebėti sunkumų stiprumą, jų eigą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.
Jei stiprėja nerimas, prislėgta nuotaika ar įtampa, sutrinka miegas, darosi sunku susikaupti ar planuoti ateitį, verta ieškoti pagalbos. Pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu naudinga ir tada, kai sunkumai pradeda trukdyti mokytis, dirbti, palaikyti santykius ar pasirūpinti savimi.
Parengė „Wordio“ redakcija pagal BNS paskelbtus medicinos psichologės Akvilės Geležinytės komentarus.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio pastaba
Praktiniai patarimai šiame gide paremti BNS paskelbtais medicinos psichologės Akvilės Geležinytės komentarais.
- Specialistės vardas, pareigos ir darbovietė nurodyti pagal pateiktą šaltinį.
- Patarimai apie pažinčių kūrimą ir pagalbos paiešką siejami su šaltinyje išsakytomis mintim...
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-06 08:18
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai