Mažieji ūkiai Plungėje gali sulaukti daugiau patikrų

Naujienų redakcija 2026-10-02 08:14 2 min. skaitymo

Vaizdas į kukurūzų lauką pro senos medinės daržinės lango angą Plungės rajone

Wordio redakcija | Pagal BNS paskelbtą Giedriaus Razmos pareiškimą

Apie 18 tūkst. mažesnių ūkių visoje Lietuvoje būtų papildomai vertinami, jei Žemės ūkio ministerija įgyvendintų siūlymą keisti aktyvaus ūkininko kriterijaus taikymą. Ministerija siūlo automatinio pripažinimo ribą mažinti nuo 2 000 iki 1 000 eurų tiesioginių išmokų. Jos skaičiavimu, pokytis paliestų maždaug 16 proc. žemės ūkio naudmenas deklaruojančių pareiškėjų.

Šie skaičiai apibūdina siūlymo mastą, bet neparodo, kiek ūkių neatitiktų aktyvaus ūkininko kriterijaus ar prarastų išmokas. Pateiktoje informacijoje taip pat nepaaiškinta, kaip ribos sumažinimas lemtų būtent didesnį papildomai vertinamų ūkių skaičių. Todėl iš vien 1 000 ir 2 000 eurų palyginimo negalima nustatyti, kuriems pareiškėjams patikra būtų taikoma.

Kam siūlomas pokytis aktualus

Siūlymas susijęs su mažesnes tiesiogines išmokas gaunančiais žemės ūkio naudmenų deklaruotojais. Plungės rajono savivaldybės tarybos ir Telšių regiono plėtros tarybos narys Giedrius Razma teigia, kad tarp jų yra šeimos ūkių, kuriems žemės ūkis suteikia papildomų pajamų greta samdomo darbo ar kitos veiklos.

Pasak G. Razmos, dalis tokių ūkių laiko gyvulius, prižiūri pievas ar augina produkciją savo reikmėms ir pardavimui. Jo vertinimu, maža išmoka savaime nerodo, kad ūkis neveikia. Tačiau pateikti duomenys neatskleidžia, kiek iš maždaug 18 tūkst. minimų ūkių yra tokie šeimos ūkiai ir kiek jų tenka atskiroms savivaldybėms.

Ministerija nurodo, kad duomenis tikrintų registruose

Žemės ūkio ministerija aiškina, kad realiai ūkininkaujantiems žmonėms naujų procedūrų neatsirastų, nes duomenys būtų tikrinami registruose. Tai yra ministerijos pateiktas numatomo tikrinimo būdo paaiškinimas. Pateiktoje informacijoje nėra detalių, kaip būtų sprendžiami galimi duomenų neatitikimai ar kada pakeitimas galėtų įsigalioti.

G. Razma abejoja pasirinkta kontrolės kryptimi. Jis ragina ministeriją prieš priimant sprendimą nurodyti, kiek papildomų vertinimų tektų Plungės, Telšių, Mažeikių, Rietavo ir kitoms savivaldybėms, kiek šioje ūkių grupėje nustatyta piktnaudžiavimo atvejų ir kokios būtų administracinės sąnaudos. Šių skaičių jo pareiškime nepateikta.

Kodėl Razma išskiria Telšių regioną

Telšių regioną sudaro Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonų bei Rietavo savivaldybės. Šaltinyje cituojamuose regiono planavimo dokumentuose nurodoma, kad 41 proc. jo gyventojų gyvena kaimo vietovėse. G. Razma šiuo skaičiumi grindžia raginimą atskirai įvertinti siūlymo poveikį Žemaitijai.

Jo nuomone, net jei ministerija papildomų veiksmų ūkininkams nenumato, galimi registro neatitikimai mažam ūkiui būtų sunkesnė našta nei dideliam. Tai politiko įvardyta rizika, o ne nustatytas siūlymo padarinys. Savivaldybių lygmens duomenų trūkumas kol kas neleidžia pasakyti, kiek Telšių regiono ūkių patektų į papildomo vertinimo apimtį.

Sprendimas dar siūlomas

Pateiktame BNS tekste ribos mažinimas apibūdinamas kaip Žemės ūkio ministerijos siūlymas. Nenurodyta nei galutinio sprendimo, nei įsigaliojimo datos. G. Razma ragina žemės ūkio ministrą Kęstutį Mažeiką sustabdyti siūlymo svarstymą, kol bus atliktas regioninis poveikio vertinimas, ir susitikti su Telšių regiono mažųjų ūkių atstovais.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir ribos

Tekste atskirti ministerijai priskiriami skaičiavimai ir Giedriaus Razmos vertinimai; siūlymo įsigaliojimas šaltinyje nenurodytas.

Patikros

Sulyginti šaltinyje pateikti 2 000 ir 1 000 eurų ribų dydžiai.
Apie 18 tūkst. ūkių ir 16 proc. pareiškėjų pateikti kaip ministerijai priskiriami skaičiav...
Pažymėta, kad šaltinis nepaaiškina, kaip ribos sumažinimas padidintų papildomai vertinamų...
G. Razmos prognozuojama našta atskirta nuo ministerijos teiginio apie registrų patikras.

BNS paskelbtas Giedriaus Razmos pareiškimas Ieškoti ministerijos siūlymo