Lietuvos oro gynybai ieškoma atsako į dronų grėsmę

Karinis radaras, skirtas oro erdvės stebėjimui ir dronų grėsmių aptikimui Lietuvoje

Lietuva kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija stiprins regioninę oro gynybą, daugiau dėmesio skirdama bendroms pratyboms, išankstiniam perspėjimui ir koordinuotiems veiksmams. Tokie klausimai pirmadienį Niujorke aptarti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentų susitikime, kurį inicijavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Oro gynyba siejama su augančiomis grėsmėmis

Regioninio saugumo klausimai susitikime svarstyti Rusijos karo prieš Ukrainą, hibridinių ir kibernetinių atakų, sabotažo bei oro erdvės pažeidimų kontekste. Prezidentas pabrėžė, kad šie reiškiniai rodo ilgalaikę grėsmę Europos valstybių saugumui.

Atskirai aptartas neseniai Lietuvoje įvykęs drono incidentas. Nausėda teigė, kad Lietuva kartu su sąjungininkais toliau stiprins oro gynybos pajėgumus. Tai reiškia, kad saugumo klausimas vertinamas ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu: Baltijos šalių bei Lenkijos veiksmai turėtų būti labiau suderinti.

Vadovai išskyrė tris praktines bendradarbiavimo kryptis – bendras karines pratybas, integruotą išankstinio perspėjimo sistemą ir koordinuotus veiksmus tarpusavyje. Tokia sistema apimtų glaudesnį oro erdvės stebėjimą, informacijos perdavimą ir reagavimo derinimą, tačiau pranešime nepaaiškinta, kaip tiksliai šios priemonės būtų įgyvendintos.

Konkrečių sistemų ir finansavimo dar nėra

Susitikime neįvardytos konkrečios papildomos oro gynybos sistemos, jų įsigijimo terminai ar finansavimo sprendimai. Todėl šiuo etapu kalbama apie sutartas bendradarbiavimo kryptis, o ne apie jau patvirtintą naują pajėgumų paketą.

Tai svarbi riba vertinant susitikimo reikšmę. Bendros pratybos, išankstinis perspėjimas ir koordinuoti veiksmai gali tapti pagrindu tolesniems regiono sprendimams, tačiau jų praktinis poveikis priklausys nuo to, kokie konkretūs susitarimai bus priimti vėliau. BNS skelbtame pranešime apie tokius sprendimus ar jų įgyvendinimo grafiką informacijos nepateikta.

Lietuvos oro gynybai ieškoma atsako į dronų grėsmę

Nausėda taip pat pabrėžė JAV pajėgų buvimo regione svarbą. Pasak jo, Amerikos karių buvimas yra ne tik atgrasymo priemonė, bet ir sąjungininkų vienybės ženklas. JAV pajėgų vaidmuo susitikime aptartas kaip platesnės regioninio saugumo architektūros dalis.

Saugumas aptartas kartu su parama Ukrainai

Regiono prezidentai kalbėjo ir apie paramą Ukrainai. Šis klausimas svarstytas platesniame Rusijos karo bei Europos gynybos atsparumo kontekste, tačiau pranešime nenurodyti nauji konkretūs paramos paketai, finansiniai įsipareigojimai ar jų terminai.

Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo būsimoji Jungtinių Tautų veikla ir Generalinio Sekretoriaus rinkimai. Lietuvos pozicija – kandidatai į šias pareigas turi stiprinti veiksmingą daugiašalę sistemą, laikytis tarptautinės teisės ir JT Chartijos principų. Nausėda pabrėžė, kad atsakomybė už tarptautinės teisės pažeidimus ir tarptautinius nusikaltimus, įskaitant agresijos nusikaltimą, turi išlikti prioritetu.

Prezidentas pristatė Lietuvos kandidatą į JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo pareigas Tomą Lamanauską. Pranešime nurodoma, kad jis turi patirties Jungtinių Tautų sistemoje, valdymo ir reformų srityse bei skaitmeninių technologijų srityje.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Naujienų redakcija

Naujienų redakcija

Naujienų redakcija rengia svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių apžvalgas. Komanda tikrina šaltinius, lygina informaciją ir siekia pateikti aiškų, tikslų bei savalaikį kontekstą. Redakcija atsakingai prižiūri publikacijų kokybę, atnaujinimus ir faktinį jų pagrįstumą

Daugiau istorijų