Lietuvos biudžetui – 1 mlrd. eurų daugiau: kas augino pajamas

Senosios Lietuvos valiutos centai išbarstyti ant grubaus tamsaus akmens paviršiaus.

Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetai 2026 metų sausį–liepą gavo 12,75 mlrd. eurų pajamų, neįskaitant Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos. Tai yra 1,08 mlrd. eurų, arba 9,2 proc., daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo Finansų ministerijos duomenys.

Vien į valstybės biudžetą surinkta 10,1 mlrd. eurų – 866,2 mln. eurų daugiau nei pernai. Sparčiausiai augo gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio įplaukos, atspindinčios didesnį darbo užmokesčio fondą ir vidaus vartojimą.

Finansų ministras T. Valys pajamų augimą sieja su Lietuvos ekonomikos atsparumu. Tačiau pateikti skaičiai parodo tik pajamų pusę: be duomenų apie valstybės išlaidas, deficitą ir kainų pokyčius iš jų negalima spręsti apie visą viešųjų finansų būklę ar gyventojų realios perkamosios galios pokytį.

Didžiausią postūmį davė PVM ir GPM

Pajamų šaltinis Sausio–liepos rezultatas
Valstybės ir savivaldybių biudžetai 12,75 mlrd. Eur; augimas 9,2 proc.
Valstybės biudžetas 10,1 mlrd. Eur; augimas 9,4 proc.
Pridėtinės vertės mokestis 4,57 mlrd. Eur; augimas 11,8 proc.
GPM valstybės biudžete 2,14 mlrd. Eur; augimas 12,9 proc.
GPM valstybės ir savivaldybių biudžetuose 4,25 mlrd. Eur; augimas 10,3 proc.
Akcizai 1,29 mlrd. Eur; augimas 9,5 proc.
Pelno mokestis 1,12 mlrd. Eur; augimas 5,9 proc.

PVM pajamos padidėjo 11,8 proc. ir pasiekė 4,57 mlrd. eurų. Finansų ministerija šį pokytį aiškina didėjusiu vidaus vartojimu: kai gyventojai ir įmonės daugiau išleidžia PVM apmokestinamoms prekėms bei paslaugoms, į biudžetą paprastai patenka daugiau šio mokesčio.

Dar sparčiau augo į valstybės biudžetą pervedamas gyventojų pajamų mokestis – jo surinkta 12,9 proc. daugiau. Bendros valstybės ir savivaldybių biudžetų GPM pajamos siekė 4,25 mlrd. eurų. Augimą skatino didesnis darbo užmokesčio fondas ir pagal metines deklaracijas už 2025 metus išaugusi mokėtina prievolė.

Tai leidžia susieti dalį papildomų pajamų su atlyginimais ir vartojimu, tačiau neparodo, kaip šie pokyčiai pasiskirstė tarp skirtingų namų ūkių ar savivaldybių.

Lietuvos biudžetui – 1 mlrd. eurų daugiau: kas augino pajamas

Metinio pajamų plano įvykdyta 58,3 procento

Patvirtintame 2026 metų valstybės biudžeto plane numatyta surinkti 17,31 mlrd. eurų pajamų. Per pirmuosius septynis mėnesius gauti 10,1 mlrd. eurų sudaro 58,3 proc. šio tikslo, tad iki planinės sumos aritmetiškai lieka apie 7,21 mlrd. eurų.

Septyni mėnesiai taip pat sudaro maždaug 58,3 proc. kalendorinių metų, todėl pagal paprastą tiesinį palyginimą pajamų surinkimo tempas atitinka metų dalį. Vis dėlto mokesčių įplaukos per metus pasiskirsto netolygiai: joms įtaką daro deklaravimo ir mokėjimo terminai, todėl vien šio santykio nepakanka užtikrintai prognozuoti galutinį rezultatą.

Akcizų augimą papildė naujas mokestis gėrimams

Už akcizines prekes surinkta 1,29 mlrd. eurų – 9,5 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią augimo dalį sudarė energinių produktų akcizai, o papildomų įplaukų davė 2026 metais pradėtas taikyti akcizas nealkoholiniams saldintiems gėrimams.

Pelno mokesčio pajamos augo nuosaikiau – 5,9 proc., iki 1,12 mlrd. eurų. Didesnes avansines įmokas skatino pelno mokesčio tarifo padidinimas nuo 16 iki 17 proc., tačiau šios įplaukos ne visais mėnesiais kilo vienodai.

Birželį, suėjus metinio pelno mokesčio už 2025 metus mokėjimo terminui, surinkta beveik tiek pat kaip prieš metus. Augimą ribojo lėčiau didėjęs 2025 metų apmokestinamasis pelnas ir tai, kad didesnė metinės prievolės dalis jau buvo sumokėta avansu.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Wordio redakcija

Wordio redakcija

Wordio redakcija atsako už Wordio publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų