Jano Bułhako Vilnius: architektūra ir karo palikti griuvėsiai

Kultūros redakcija 2026-10-06 07:41 3 min. skaitymo

Senoji ir modernioji architektūra Vilniuje, atspindinti miesto istorinę bei kultūrinę kaitą bėgant metams.

Spalio 7 d. 17.30 val. Signatarų namų Galerijoje Vilniuje atidaroma nemokama Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“. Rytoj atsidarysianti paroda skirta fotografo 150-osioms gimimo metinėms. Joje XX a. pirmosios pusės miestas atsiskleidžia per du skirtingus vaizdus: architektūrą ir karo nuniokotas vietas.

Šios fotografijos leidžia žiūrėti į Vilnių ne vien kaip į atpažįstamų pastatų rinkinį. Jos kelia klausimą, ką miesto vaizdas išsaugo apie savo laiką ir ko viename kadre negalima pamatyti. Norint suprasti jų istorinę vertę, verta stebėti ne tik tai, kas nufotografuota, bet ir kaip keičiasi pats miesto vaizdas.

Du Vilniaus vaizdai vienoje parodoje

Parodos pavadinimas nurodo jos pasakojimo kryptį: nuo šviesos iki griuvėsių. Lietuvos nacionalinio muziejaus pristatyme išskiriami architektūrinio Vilniaus ir karo nuniokotos sostinės vaizdai. Šių dviejų perspektyvų sugretinimas padeda pamatyti, kad tas pats miestas fotografijose gali būti ir statinių istorijos liudijimas, ir netekties ženklas.

Architektūros fotografijoje dėmesys krypsta į pastatų formas, gatvių erdvę ir miesto sandarą. Tokie kadrai gali padėti įsivaizduoti, kaip konkreti vieta atrodė fotografavimo metu. Karo žalos vaizduose svarbu tai, kas buvo sugriauta ar pakeista. Žiūrint į abi grupes drauge, miesto praeitis tampa ne vientisu, o kintančiu pasakojimu.

Tai nereiškia, kad kiekvienoje nuotraukoje matoma visa vietos istorija. Fotografija išsaugo vieną akimirką ir vieną žiūros tašką. Jei kadre matomas pastatas, nuotrauka savaime nepaaiškina, kas jame gyveno ar kaip jis buvo naudojamas. Jei matomi griuvėsiai, vien vaizdas neatsako, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie atsirado. Tokius klausimus padeda kelti parodos kontekstas.

Ką Jano Bułhako fotografijos pasakoja apie miesto atmintį

Janas Bułhakas parodoje pristatomas per Vilniaus fotografijas, sukurtas XX a. pirmojoje pusėje. Šis laikotarpis svarbus todėl, kad jo vaizdai leidžia pažvelgti į miestą iki karo padarytos žalos ir po jos. Nuotraukos tampa galimybe lyginti skirtingas miesto būsenas, nors kiekvienas palyginimas turi prasidėti nuo to, kas iš tikrųjų matoma kadre.

Fotografas pasirenka, iš kur žiūrėti, ką įtraukti į vaizdą ir kurią akimirką užfiksuoti. Dėl to fotografija yra ir istorinis šaltinis, ir autoriaus sukurtas vaizdas. Ji gali tiksliai parodyti matomas architektūros detales, tačiau neaprėpia viso miesto gyvenimo. Šis skirtumas ypač svarbus žiūrint į senąsias miesto nuotraukas: pažįstamas pastatas gali paskatinti manyti, kad pažįstama ir jo praeitis.

Jano Bułhako Vilnius: architektūra ir karo palikti griuvėsiai

Parodoje verta atkreipti dėmesį į santykį tarp pavienių vaizdų. Ar žvilgsnis krypsta į visą miesto erdvę, ar į vieną jos dalį? Ką apie pokytį galima spręsti iš pastatų būklės? Kokios informacijos nuotrauka nesuteikia? Tokie klausimai padeda fotografijas skaityti kaip istorijos liudijimus, o ne vien kaip senojo Vilniaus atvaizdus.

150-osios Bułhako gimimo metinės suteikia progą grįžti prie šio palikimo, tačiau parodos tema platesnė už vieno autoriaus sukaktį. Vilniaus vaizdai primena, kad miesto atmintis išlieka ir materialioje aplinkoje, ir jos fotografiniuose pėdsakuose. Kai aplinka pasikeičia, nuotrauka gali tapti vienu iš būdų suprasti, kas buvo matoma anksčiau.

Ką verta žinoti prieš apsilankymą Signatarų namuose

Lietuvos nacionalinio muziejaus duomenimis, paroda Signatarų namų Galerijoje atidaroma spalio 7 d. 17.30 val., o lankymas nemokamas. Spalio 6 d. renginys dar nėra atidarytas. Muziejaus pranešime paroda įvardijama „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“; ji pristatoma kaip fotografijos kolekcijai skirtos erdvės pirmoji paroda.

Jei planuojate apsilankyti vėliau nei atidarymo vakarą, parodos lankymo laiką ir kitas praktines sąlygas verta pasitikrinti Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime. Pateikta atidarymo valanda nėra visos parodos darbo laikas.

Žiūrint fotografijas gali padėti paprasta seka: pirmiausia įsižiūrėti į vaizdą, tada perskaityti jo aprašą ir tik po to ieškoti sąsajų su šiandieniniu Vilniumi. Taip lengviau atskirti tai, ką iš tiesų liudija kadras, nuo to, ką apie miesto praeitį prisimename ar numanome.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinis muziejus

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Apie parodos informaciją

Atidarymo datą, laiką, nemokamą lankymą ir parodos temą nurodo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Patikros