Degalų kainos Lietuvoje: ką vairuotojai moka ir kur dingsta pinigai

Lietuvos paviljono iškaba Milano parodoje, simbolizuojanti šalies įvaizdį tarptautinėje erdvėje.

Rugpjūčio pabaigos duomenimis, galutinę degalų kainą degalinėje lemia ne vien žaliavinės naftos vertė. Prie jos prisideda valstybės nustatyti mokesčiai, perdirbimas, logistika, biokomponentai ir mažmeninė kainodara. Todėl pasaulinėje rinkoje atpigusi nafta nebūtinai reiškia tokio pat dydžio ar tokio pat greičio kainos sumažėjimą Lietuvos degalinėse.

Ką rodo naujausi savaitiniai duomenys?

Europos Komisijos „Weekly Oil Bulletin“ kas savaitę skelbia benzino ir dyzelino kainas ES valstybėse su mokesčiais ir be jų. Šis atskyrimas leidžia įvertinti, kokią galutinės kainos dalį sudaro mokesčiai, tačiau savaime neparodo degalinių pelno maržos.

Šaltinio medžiagoje konkreti ataskaitinė savaitė, Lietuvos kainos ir ES vidurkiai nepateikti, todėl jų negalima patikimai įrašyti ar atkurti iš bendro aprašymo. Prieš publikavimą šiuos skaičius būtina paimti iš naujausio oficialaus Europos Komisijos savaitinio naftos produktų biuletenio. Vienos savaitės pokytis taip pat dar neįrodo ilgalaikės kainų tendencijos.

Kodėl naftos kaina nėra galutinė litro kaina?

Žaliavinė nafta yra tik viena galutinės kainos sudedamųjų dalių. Vairuotojo mokamą sumą taip pat veikia:

  • Perdirbimas ir logistika: naftos pavertimas benzinu ar dyzelinu, saugojimas ir pristatymas iki degalinės.
  • Biokomponentai: privalomi į degalus įmaišomi komponentai, keičiantys jų savikainą.
  • Akcizas: fiksuotas mokestis, kurio tarifus skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
  • PVM: 21 proc. mokestis, skaičiuojamas nuo visos apmokestinamos sumos.
  • Mažmeninė kainodara: degalinės veiklos sąnaudos ir marža.

Kainos su mokesčiais ir be jų skirtumas parodo bendrą mokestinę įtaką, bet neleidžia viso skirtumo priskirti akcizui: galutinėje kainoje yra ir PVM. Aktualūs VMI akcizų tarifai turi būti tikrinami pagal publikavimo dieną, nes nepatikrintas tarifas gali iškreipti palyginimą.

Lietuvos ir ES kainų palyginimas

Nors žaliavinė nafta prekiaujama tarptautinėje rinkoje, galutinės degalų kainos ES šalyse skiriasi dėl mokesčių, logistikos, perdirbimo ir mažmeninės rinkos sąlygų. Lietuvą su ES vidurkiu prasminga lyginti tuo pačiu laikotarpiu ir pagal tą pačią degalų rūšį. Kainos su mokesčiais padeda palyginti vairuotojo išlaidas, o kainos be mokesčių – rinkos bei tiekimo sąnaudų skirtumus. Skirtingų savaičių duomenų gretinimas būtų klaidinantis.

Kaip apskaičiuoti mėnesio degalų biudžetą?

Naudokite formulę: (vidutinės sąnaudos 100 km / 100) × mėnesio rida × litro kaina. Praktiniam įvertinimui taip pat tinka degalų biudžeto skaičiavimas.

Jeigu automobilis sunaudoja 6 litrus 100 kilometrų, o per mėnesį nuvažiuojama 1000 kilometrų, mėnesio poreikis siekia 60 litrų. Šį kiekį padauginus iš tuo metu degalinėje nurodytos litro kainos gaunama planuojama mėnesio suma. Tiksliausiam biudžetui verta naudoti realias automobilio sąnaudas, faktinę ridą ir aktualią kainą; be jos konkrečios sutaupymo sumos apskaičiuoti negalima.

Šaltinis: Europos Komisija

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Wordio redakcija

Wordio redakcija

Wordio redakcija atsako už Wordio publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų