Autonominiai automobiliai keistų eismą, bet ar mažintų spūstis?
Autonominis automobilis gali perimti vairavimą, tačiau tai savaime nepašalintų kelionių piko, riboto gatvių pralaidumo ar poreikio prižiūrėti transporto priemones. KTU lektorius Mindaugas Vilkickas ragina vertinti, kokias konkrečias problemas ši technologija išspręstų ir kiek kainuotų jos diegimas.
Vairuotojo atsisakymas nepanaikintų žmonių darbo
Autonominės transporto priemonės galėtų būti naudojamos keleiviams ir kroviniams vežti, tačiau, pasak Vilkicko, vien vairuotojo darbo vietos atsisakymo nepakanka sąnaudoms įvertinti. Automobilius vis tiek reikėtų prižiūrėti ir remontuoti, spręsti gedimus bei netipines situacijas; kai kuriais atvejais gali prireikti nuotolinių operatorių.
Jei pagalbos vienu metu reikėtų kelioms transporto priemonėms, operatoriams tektų greitai reaguoti ir prireikus perimti valdymą. Todėl vairuotojo funkcijas iš dalies perimtų žmonės arba kitos sistemos, o galutinis ekonominis naudingumas priklausytų ir nuo jų išlaikymo.
Autonomija savaime nesumažintų kelionių piko
Ekspertas pabrėžia, kad pasikeitus automobilio valdymui žmonių kelionių poreikis liktų toks pats. Jei daug gyventojų tuo pačiu metu vyksta į darbus ar mokyklas, autonominės transporto priemonės vis tiek naudotųsi riboto pralaidumo gatvėmis. Dėl to vien autonominis vairavimas, jo vertinimu, spūsčių nepanaikintų.
Keleiviui taip pat svarbu ne vien tai, kas vairuoja, o kelionės kaina, trukmė ir tinkamas maršrutas. Vilkickas nemato pagrindo manyti, kad autonomija savaime padarytų taksi ar viešąjį transportą gerokai greitesnį arba pigesnį.
Mišriam eismui reikėtų patikimesnės infrastruktūros
Sistemos turėtų aiškiai atpažinti kelio ženklus, ženklinimą ir dangą, todėl infrastruktūrą reikėtų nuolat prižiūrėti. KTU lektorius abejoja, ar autonomines ir žmonių vairuojamas transporto priemones būtų paprasta plačiai derinti esamame eisme: automatizuotoms sistemoms tektų reaguoti į skirtingą vairuotojų elgesį ir infrastruktūros trūkumus.
Atskiri koridoriai autonominiam transportui pareikalautų didelės miestų pertvarkos ir investicijų. Alternatyva būtų esamą infrastruktūrą papildyti jutikliais, kameromis bei duomenų perdavimo ir apdorojimo įranga. Tačiau tokiai sistemai reikėtų nuolatinės techninės priežiūros ir inžinierių, technikų bei IT specialistų.
Atsakomybę tektų apibrėžti iš anksto
Autonominio automobilio sprendimas kritinėje situacijoje kelia klausimą, kas nustato jo veikimo taisykles ir kas atsako už pasekmes. Atsakomybės grandinėje galėtų dalyvauti transporto priemonės gamintojas, vairavimo sistemos kūrėjas, operatorius ar kiti subjektai, todėl jų vaidmenis reikėtų aiškiai apibrėžti. Šiame kontekste dalinio vairavimo sistemos taip pat kelia klausimą, kaip apibrėžti vairuotojo atsakomybę, kai dalį funkcijų atlieka technologija.
Vilkickas taip pat ragina daugiau dėmesio skirti teisiniam reguliavimui ir visuomenės pasirengimui. Jo teigimu, technologijos diegimo svarstymuose turėtų dalyvauti ir visuomenė, nes autonominės transporto priemonės dalytųsi eismu su vairuotojais, pėsčiaisiais bei kitais eismo dalyviais.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir patikra
Patikrinau, ar straipsnyje išlaikyti šaltinyje nurodyti eksperto teiginiai ir neperžengtos pateiktų faktų ribos.
- Sutikrinta eksperto pareigos ir jo nurodyta KTU sąsaja.
- Patikrinta, ar išlaikyti teiginiai apie priežiūros, nuotolinių operatorių ir infrastruktūr...
- Atsakomybės klausimai pateikti kaip eksperto keliamos problemos, o ne kaip jau nustatyta t...
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-13 08:13
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai